Energetikos ministro patarėja Laima Nagienė ir viceministras Airidas Daukšas.

2028 metais pasigaminti 100 procentų šaliai reikalingos energijos, ir visa ji – atsinaujinanti. Jūroje įžvelgiamas 4,5 GW gamybos potencialas, tad dabartiniu metu daug dėmesio skiriama dviem jūros vėjo parkų projektams, kurių galia galėtų būti po 700 MW.

Gyventojų sutikimo nereikėjo

Tokius planus su komanda ketvirtadienį lankydamasis rajono Savivaldybėje energetikos viceministras Airidas Daukšas pavadino ambicingais. Rajono politikams jis teigė, kad vieno jūros vėjo parko konkurso laimėtojas jau yra žinomas – tai bendrovė „Ignitis“ ir partneriai, o kito konkurso procedūros dar nebaigtos. Suplanuotos jūrinių parkų jungtys numatytos per Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijas, Kretingos rajone iki 330 kV Darbėnų elektros skirstyklos galėtų būti apie du trečdaliai sausumoje nutiestos projekto inžinerinės infrastruktūros. 

Teritorijų planavimo dokumento, skirto dviem jūrinio vėjo elektrinių parkams prijungti prie sausumos tinklų, sprendinius pristatė bendrovės „Ardynas“ projekto vadovas Darius Šalynas.

Ar pavyko taikiai susitarti su savininkais, per kurių sklypus eis kabelių linijos; kokiame gylyje bus požeminė trasa, prieš kiek laiko žmonės gavo informaciją apie projektą; kas lėmė apsisprendimą, kad sklypai nebus paimami visuomenės poreikiams, o bus nustatomi servitutai; kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų bus statomos pastotės; ar apimančiose teritorijose ūkininkai galės ir toliau verstis augalininkyste, gyvulininkyste, – tokiais klausimais Energetikos ministerijos ir įmonės „Ardynas“ atstovus apipylė Kretingos rajono politikai.

Kadangi jūros vėjo parkai yra ypatingos svarbos objektai, prašyti gyventojų sutikimo nereikėjo. Visiems 114-ai sklypų savininkų praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo išsiųsti registruoti laiškai, ir tai patvirtina pašto ataskaitos. Tiesa, 20-ies savininkų laiškai nepasiekė, bet šie žmonės galėjo sužinoti iš Kretingos rajono ir Palangos miesto laikraščių. Požeminė kabelių trasa bus 1,5 m gylyje, kasama atviruoju būdu. Statant pastotes, projektavimo etapu turės būti įvertintas ir užtikrintas triukšmo ribinis lygis. Žemė visuomenės poreikiams būtų paimama, jeigu tose vietose, per kurias tiesiamas elektros kabelis, eitų, pavyzdžiui, geležinkelio linija. Plotą, reikalingą transformatorinei, vystytojas arba iš savininko nupirks, arba išsinuomos. Ūkininkauti bus galima.

„Ar galit pažadėti, kad elektra nebrangs?“ – kas gyventojams ypač svarbu, pabaigoje paklausė Tarybos narys Tomas Abelkis. Jo kolega Juozas Mažeika pajuokavo – esą tokius klausimus geriausia užduoti prieš rinkimus. „Ir be rinkimų pasakysiu: tokie projektai, kaip jūros vėjo parkai, atsinaujinanti energetika, ir yra vienas pagrindinių įrankių valdyti kainų lygį šalyje. Kuo daugiau generacijos, kuo didesnė elektros rinka, tuo mažesnė kaina. Kokia ji bus, pastačius jūros vėjo parkus, kokiai geopolitinei situacijai esant toliau gyvensim, šiandien prognozuoti sudėtinga“, – kalbėjo viceministras. Meras Antanas Kalnius akcentavo, kad šis projektas – Lietuvai svarbus žingsnis energetinės nepriklausomybės link, todėl linkėjo, kad jūros vėjo parkai kuo greičiau atsirastų ir kurtų pridėtinę vertę.

Rajono Tarybos nariai išklausė į Kretingą atvykusius Energetikos ministerijos atstovus, pateikė jiems klausimų.

Ir Kretinga bus tarp naudos gavėjų

Tą pačią dieną Darbėnų gimnazijoje įvykusiame susitikime su vietos gyventojais tokios didelės aistros, kaip praėjusiais metais pristatant vandenilio ir metanolio gamyklos projektą, nevirė. Tiesa, specialistų desantas iš sostinės turėjo atsakyti į tos pačios iniciatyvinės grupės aktyvistų kur kas globalesnius, bendrai Lietuvos politikai aktualius klausimus: ar apskritai verta eiti į „žaliąjį kursą“, kai daugelis pasaulio valstybių to jau atsisako; kiek kainuos jūros vėjų elektrinėje pagaminti elektrą ir kiek kainuos ją perkant žmonėms; kodėl parinkta būtent tokia linijos trajektorija, ar negalėjo tiesti ties šalia esančiu naftotiekiu – mažiau miškų būtų reikėję iškirsti.

Dėl „žaliojo kurso“ krypties Energetikos ministerijos atstovai neabejojo – elektros suvartojimas šalyje tik augs, todėl labai svarbu ieškoti galimybių jos pasigaminti. Šalia naftotiekio linijos tiesti elektros linijos negalima dėl jų nesuderinamumo, priešingai, – atstumą išlaikyti būtina. Kiek kainuos gaminti elektrą, tikslių skaičiavimų dar nėra.

Tačiau džiugi žinia ta, kad bus koreguojamas Vyriausybės nutarimas nuo pateikto elektros energijos kiekio lėšų skirti savivaldybių, besiribojančių su jūrine teritorija, bendruomenėms. Lig šiol buvo nuspręsta, kad milijonais eurų biudžetus papildys 4-ios: Klaipėdos miesto, Nidos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybės. Darbėnuose ministerijos atstovai pažadėjo, kad šis nutarimas bus peržiūrėtas, tarp naudos gavėjų turės atsirasti ir Kretingos rajono savivaldybė.

Žemės savininkams nuostolius atlygins

Tikimasi, kad pirmasis jūros vėjo parkas, kurio laimėtojas „Ignitis“, bus pastatytas iki 2030 m., o antrasis laimėtojas turėtų paaiškėti šiemet. Nuo jūros kranto parkai bus nutolę 30–36 kilometrus. Kaip sakė bendrovės „Ardynas“ atstovas D. Šalynas, rengiant vystymo plano koncepciją ir tuo pačiu strategines pasekmes aplinkai, buvo numatyta daug alternatyvų, jos parinktos atsižvelgus į gyvenamąsias teritorijas, gamtai jautrias vietoves, saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektus, buvo žiūrima, kaip kabeliais geriau pasiekti 330 kV Darbėnų skirstyklą.

Žemyninėje dalyje kabelis neišvengiamai kirs 63 gyventojų sklypus, tarp jų 56 vien Kretingos rajono savivaldybėje. Bus nustatomi servitutai ir elektros tinklų apsaugos zonos. Kabelis taip pat kirs tokius infrastruktūros objektus, kaip magistralinis dujotiekis, valstybinės reikšmės magistralinis kelias, rajoninis kelias Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis, dar kelis vietinės reikšmės kelius, Harmony Link jungties koridorių, Šventosios ir Kulšės upes.

Apie trečdalis visos trasos praeis miško žemės teritorija, todėl naudmenos čia turės būti paverstos kitomis naudmenomis. Vienam jūros vėjo elektrinių parkui planuojamas 20 m pločio sausumos koridorius. Skirtingiems infrastruktūros koridoriams nustatomi atskiri servitutai. Žemės sklypų savininkams bus atlyginti nuostoliai, suskaičiuoti vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. Kompensacijos bus mokamos už sunaikintus pasėlius ir želdinius, iškirstą mišką ir t. t.

Pasiūlymus dėl konkretizuotų sprendinių Energetikos ministerijai galima teikti iki kovo 7-osios.

• Rašyti komentarą (11)