Geri kaimynai ir ašarą nušluosto

Budriuose gyvenanti Emilija Jazdauskienė sako negalinti atsidžiaugti savo kaimynais. Moteris – nedarbinga, ir visas jos gyvenimas – virtuvė, gėlių darželis po langais ir kaimynai.

Kaip ir dera tikroms kaimynėms Emilija Jazdauskienė (kairėje) ir Rita Malūkaitė moka kartu džiaugtis, o bėdai atsitikus ir padėti viena kitai.

Artimiausia Emilijos kaimynė – priešais gyvenanti Rita Malūkaitė. Gyventi į Budrius iš Kretingos ji atsikraustė prieš keletą metų. Tada Emilija pamanė: ar ras bendrą kalbą su atsikrausčiusia miestiete. O jos žmogus Bronius nepiktai net pasišaipė – pažiūrėsime, kaip ji kopūstus sodins. Išėjusi į laukus naujoji kaimynė tada jiems ir parodė, kaip greitai ji sugeba suktis laukuose. Moterys dabar tą kopūstų sodinimą prisimena su šypsena.

E.Jazdauskienė sakė, kad likusi namuose viena, ji jaučiasi ramiau, žinodama, kad bet kada sulauks pagalbos, pasibeldusi į kaimynės Ritos duris.

Kai viena moteris suserga, kita tuoj skuba virti pietus, kad kaimynė alkana neliktų. O kai sunegalavusiai Emilijai kartais pasidaro labai sunku, kaimynė ją, tarsi mažą mergaitę, glaudžia prie savęs ir nuriedėjusią ašarą nušluosto.

Moterys nepamiršta pasveikinti viena kitos ir gimtadienio proga.

Emilija sakė, jog paramos yra sulaukusi net iš Ritos sesers – kretingiškės Aušros Bruzdeilynienės.

- Juk mes – kaimynai. Kitaip ir būti negali,- sako Rita.

Abi jos džiaugiasi, jog jų namas, kuriame įsikūręs ir Kretingos kultūros centro Budrių filialas – suremontuotas, ir negaili gerų žodžų Žalgirio seniūnijos seniūnui Povilui Šližiui.

Po remonto, Ritai bendrame koridoriuje pasistačius naują spintą, Emilija tuoj savąją atnaujino perdažydama rudai, kad mažiau skirtųsi nuo kaimynės ir bendro vaizdo negadintų.

Nesiginčija ir dėl koridoriaus valymo – plaudamos savo kambarius ir jį išplauna. Neskaičiuoja, kuri daugiau kartų jį skuduru perbraukė.

Moterys kartu džiaugiasi ir po langais esančiais savo gėlių darželiais. Emilija, be galo mėgstanti akmenis, kaip pati sako, baigia užkrėsti “akmenlige” ir savo kaimynę.

Kaimynės moka džiaugtis ir prieš langus medžiuose pilnais paukščių inkilais ir liepoje lizdą susisukusiais burkuojančiais laukiniais balandžiais. Ir tikina, kad tokio gražaus saulėtekio vasarą, kaip Budriuose, niekur kitur nerasi.

Kaimynės teigė, kad visi budriškiai puikiai sutaria tikriausiai todėl, kad čia gyvena daug šeimų, kurios yra giminės.

Ne kartą Emilija pagalbos yra sulaukusi iš Rimos ir Arvydo Stuopelių.

Anot pašnekovių, geros ir nuoširdžios esančios ir jų krautuvės pardavėjos – Loreta Kundrotaitė ir Asta Baltmiškienė.

Danutę Paukštienę jos vadina kaimo šviesuole, kovojančia dėl pašto išlikimo.

- Kaip žmonės nesupranta, jog, atvykus pašto mašinai, žmogus tuo metu gali pinigų ir neturėti, o važiuoti į Kretingą pensininkui - vieni nuostoliai, - aiškino moterys, apgailestaudamos, jog jau ir taip nebėra nei mokyklos, nei medicinos punkto.

Jos sakė, kad be Magdutės Puplesienės neįsivaizduojančios nei laidotuvių, nei krikštynų. Ji su budriškiais būna ir džiugią, ir liūdną akimirką.

Moterys džiaugėsi ir daugiavaike Jolantos Slavinskienės šeima, kurioje visi vaikai - gražūs, švarūs, labai gabūs, ir iš kurių niekada blogo žodžio neišgirsi.

- O kur dar mūsų Janina Lukauskienė, Regina Liaudinskienė, Valentina Beinorienė,- pašnekovės vis vardijo ir vardijo savo kaimo gyventojus, negailėdamos jiems gerų žodžių.

• Rašyti komentarą (2)