Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė teigė, kad rajono švietimo bendruomenės laukia didelis darbas – monitoringas, kurį būtina bus padaryti dėl naujos ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos.

Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pripažino: iššūkių švietimo sistemoje niekada netrūksta tiek šalies, tiek rajono lygiu, ir tuos iššūkius tenka įveikti sutelkus bendras – Savivaldybės administracijos, ugdymo įstaigų vadovų, pedagogų, bendruomenių – pastangas.

Laukia nauja tinklo pertvarka

Švietimo skyriaus vedėjos žodžiais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lygiu jau yra parengtas naujas ugdymo įstaigų pertvarkos projektas, kurį dar turi patvirtinti Vyriausybė.

„Mums, rajonuose, šiame projekte svarbiausia, kad III gimnazijos klasėse nurodytas mokinių skaičius – nuo 12 iki 30, bet 21-as mokinys yra riba, nuo kurios finansavimas skiriamas visai klasei išlaikyti. Vadinasi, jeigu trečioje gimnazijos klasėje susidarys mažiau kaip 21-as mokinys, pagal dabartinį projektą tokia klasei valstybės lėšų bus skirta 50 proc., antra tiek turės skirti pati savivaldybė. Mūsų požiūriu, tai nėra socialiai teisingai, tarkim, iki nurodyto skaičiaus trūksta 1 vaiko, o klasei būtų skirtas tik pusė reikalingų lėšų“, – A. Burbienė paaiškino, Kretingos rajono savivaldybė išreiškė tokį pasiūlymą: kad Savivaldybė finansuotų už tiek, kiek faktiškai trūksta vaikų – tarkim, 1,2 ar 5 vaikus, o ne visus 50 proc.

Šios projekto nuostatos ypač aktualios Salantų, Vydmantų gimnazijoms. „Darbėnų gimnazijoje mokinių skaičius kol kas atitinka projekto reikalavimus“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja, kurios pastebėjimu, šiais metais baigia galioti mūsų rajono ugdymo įstaigų pertvarkos planas ir dabar rengiamas naujas 2026–2028 m. planas. „Iš pirmo žvilgsnio, rajone ugdymo įstaigų tinklas yra pakankamai gerai sustyguotas, tačiau nauji gyvenimo iššūkiai diktuoja naujas sąlygas – tarkim, pastebimai mažėja mokinių Kūlupėnų pagrindinėje mokykloje, kas kelia nerimą. Jeigu kuri nors mokykla neatitiks naujų tinklo pertvarkos kriterijų, ugdymo įstaigai nebus suteikta akreditacija, vadinasi, ji dirbti negalės. Tai yra reglamentuota įstatymų ir nuo mūsų nepriklauso. Mūsų darbas – atlikti monitoringą, įvertinti stebėsenos rodiklius ir įsivertinti, kuria krytimi galime eiti“, – kalbėjo A. Burbienė, pastebėjusi, kad mokinių skaičiaus didėjimas kai kuriose rajono mokyklose iš esmės yra tik momentinis.

Neteko ūkio lėšų

Rajono Savivaldybė buvo priversta mokyklų tinklo pertvarkos projekto autoriaus pateikti pastabų dėl ūkio lėšų, kurias mūsų rajone gaudavo Marijos Tiškevičiūtės mokykla. Pagal naujus tinklo pertvarkos reikalavimus, ūkio lėšos ugdymo įstaigai skiriamos tik tada, kai joje ugdoma ne mažiau kaip 10 proc. didelius ir labai didelius poreikius turinčių vaikų iš kitų rajonų. „Parengėme raštą, kad tai visiškai neteisinga ir diskriminuoja vaikus – kuo skiriasi kretingiškis nuo palangiškio ar plungiškio. Lėšos turi būti skiriamos vaikui“, – įsitikinusi A. Burbienė. Ji paaiškino, kad Marijos Tiškevičiūtės mokykloje yra ugdomų vaikų iš kitų rajonų, tačiau jie nesudaro reikalaujamų 10 proc. Dėl to šiais metais rajono Savivaldybė negavo 58,5 tūkst. Eur – lėšų, kurios yra būtinos išlaikant specialiųjų poreikių vaikus ugdymo įstaigoje.

Ugdymo programose – nauji moduliai

Rajono Švietimo skyrių, ugdymo įstaigas pasiekė švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas dėl pasikeitusio pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo. Naujiena yra tai, kad besimokantieji informatikos pagal vidurinio ugdymo programą turės privalomą modulį – duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys, matematikos programoje atsiranda privalomas modulis – planimetrija.

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa gali būti įgyvendinamos kartu su formaliojo profesinio mokymo programa. Vadinasi, mokinys gali atsisakyti technologijų ir pasirinkti atitinkamą modulį profesinėje mokykloje. Šiais mokslo metais mokytis pagal modulius Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale pasirinko dalis Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Salantų gimnazijų mokinių.

Įtraukusis ugdymas neišgąsdino

Nors įtraukusis ugdymas oficialiai ugdymo įstaigose pradėtas taikyti nuo šių mokslo metų pradžios, A. Burbienės žodžiais, jis mūsų rajone jau vyksta kelerius metus, ir ta kryptimi iki šio dirbto ne viena rajono ugdymo įstaiga.

„Švietimo politikos formuotojų tikslas – kad skirtingi vaikų poreikiai būtų išaiškinti kuo anksčiau ir kad ugdymo įstaiga galėtų kuo anksčiau teikti tokiems vaikams pagalbą, vadinasi, ir įtraukimas į ugdymo procesą yra pakankamai ankstyvas. Mūsų rajono mokyklose yra sukomplektuotos komandos dirbti su skirtingų gebėjimų vaikais, mažesnėse ugdymo įstaigose, kur nėra tokių komandų, atvyksta rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos specialistai“, – A. Burbienė akcentavo, kad, sprendžiant vaiko raidos klausimus, ugdymo įstaigos vis dėlto pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su tėvais – jeigu mokyklos ir tėvų komunikacija būtų sėkmingesnė būtų mezgamas glaudesnis ryšys, darbas su skirtingų poreikių vaikais būtų dar sklandesnis. „Mokykla gali įdėti labai daug pastangų, ugdydama ypatingų poreikių turintį vaiką, bet jeigu tėvai to nepriima, nieko gero nebus. Kur ugdymo įstaigos ir tėvų ryšys vystosi darniai vystosi, akivaizdus ir progresas“, – tarė Švietimo skyriaus vedėja.

Mūsų rajono mokyklose dirba per 100 mokytojo padėjėjų, 1 labai didelių poreikių vaikas klasėje yra prilyginamas 2 vaikams. Vienoje klasėje gali mokytis ne daugiau kaip 3 ypatingų poreikių turintys vaikai.

TŪM projektas trikdžių neišvengė

Lietuvos tūkstantmečio mokyklų (TŪM) pažangos programoje dalyvavo 6 Kretingos rajono mokyklos, kurios iš esmės jau baigia numatytas veiklas ir jau įsisavino apie 2 mln. Eur. Tačiau sėkmingai vykdomas projektas trikdžių neišvengė – dėl objektyvių priežasčių, susijusių su rangovų parinkimu, sutriko darbai rengiant STEAM centrą I–VIII klasių mokiniams Marijono Daujoto progimnazijoje. „Kontroliuojančioms institucijoms pranešėme apie tai ir paprašėme, kad terminas būtų pratęstas iki 2026 m. Tikiuosi, kad spėsime viską atlikti laiku“, – A. Burbienės pastebėjimu, projektas nebuvo lengvas, daug sąlygų keitėsi jau vykdant projektą, kas sukėlė daug nerimo ir streso. Liko dar nepanaudota apie 900 tūkst. Eur, kurie būtent ir skirti Marijono Daujoto progimnazijos STEAM centrui bei dar kelioms minkštosioms veikloms, tai yra mokymams.

Vertindama TŪM pažangos programos naudą, A. Burbienė įvardino tą pažangą, kuri atėjo į rajono mokyklas: Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įsteigtas STEAM centras vyresnių klasių mokiniams, Simono Daukanto progimnazijoje veikia menų inkubatorius „Dagys“, Vydmantų, Darbėnų, Salantų gimnazijose įrengtos ir mokymo procesui pritaikytos atitinkamai parinktos erdvės, mokyklos gausiai įsigijo mokymui reikalingos įrangos. „Be šiuolaikinės aplinkos nesukursime ir šiuolaikinio ugdymo proceso, – įsitikinusi Švietimo skyriaus vedėja. – Pačioms mokykloms, be programos lėšų, tai padaryti būtų buvę neįmanoma. Visi patyrė daug ir sunkaus darbo, tačiau jis atsipirko ir sukūrė pridėtinę vertę.“

Kalbėdama apie ugdymą, A. Burbienė paaiškino, kad nuo rugsėjo 1 d. pagal atnaujintas ugdymo programas pradeda dirbti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios programas turi pasirengti pačios, jas tvirtins rajono Taryba.

• Rašyti komentarą (12)