Vasarį žmonių – kaip vasarą.

Kelias valandas ant jūros tilto stypsojusiems žvejams nė vienos stintos taip ir nepavyko pagauti.

Savaitgalį suūžė visa Palanga: į Stintų šventę suvažiavusių žmonių vasarį – kaip vasarą. Šurmulio pilnoje dūmų ir maisto kvapų prisigėrusioje J. Basanavičiaus gatvėje visko daug, išskyrus... pačių stintų – mūsiškių, „lietuviškų“. Nes dauguma tų, kuriomis pasirūpinta iš anksto ir kurios didžiulėse keptuvėse čirškė, pagautos Latvijoje.

Svarbiausia – pasibūti

„Nekimba, nė vienos dar neturim, nors „medituojam“ čia daugiau kaip valandą, greit bus ir dvi“, – juokėsi ant jūros tilto sutikti žvejų varžybose dalyvauti besiruošiantys klaipėdiečiai Valdas ir Artūras.

Bet nesisekė ne tik jiems – jei kuriam vyrui nusišypsojo laimė plekšnę ištraukti, – šaunu, o štai šventės simbolio – nė kvapo.

Tačiau ir prasti laimikiai 22-ą kartą vykstančio žvejiško festivalio organizatoriui Nerijui Stasiuliui gero ūpo nesugadino. Anot jo, būtent žvejų entuziastų susispietimas ant jūros tilto, pasibuvimas kupetoj, žemaitiška „ruoda“ aplink, daug „žvaigždžių,“ muzikuojančių ant scenos arba išmonę demonstruojančių gaminant maistą prie grilio, yra svarbiau.

„Šiemet rekordinis ir norinčiųjų išsimaudyti jūroje skaičius. Šalto vandens nebijančių „ruonių“ į Palangą suplūdo kone iš visos Lietuvos – autobusams pasistatyti turėjom ieškoti vietų“, – pasakojo N. Stasiulis.

Palangiškis Zigfritas Kiošis įsitikinęs, kad mažąją žuvelę žmonės labiausiai vertina dėl agurkų kvapo.

Ir mažesnės, ir pigesnės

Į akis krito, kad ant prekeivių prekystalių stintos šiemet – ir mažesnės, ir pigesnės negu pernai, nors vienoje vietoje už jau išvalytų kilogramą prašė ir 18-os, o už nevalytų – 13-os eurų.

Nuo ryto stintas kepti pradėjo ir vienai Palangos įmonių atstovaujanti Aldona Jucienė. „Žmonių J. Basanavičiaus gatvėje vis daugėja, jie prieina, pasižiūri, teiraujasi“, – sakė ji.

„Aš tai imu, kaip dauguma, po 10 eurų – va, kokios gražios, be to, mano – lietuviškos“, – pasigyrė kasmet šventėje dalyvaujantis palangiškis Dainius. Jis pats nežvejoja, žuvis tik parduoda. Sakė, kad ypač daug pirkėjų sulaukė pirmąją šventės dieną, penktadienį.

Bet buvo, kas prašė ir 8-ių eurų už kilogramą – tiesa, čia ir žuvelės gerokai menkesnės. Jas parduodantis Zigfridas Kiošis tikino, kad kaip tik tos mažosios yra skanesnės, esą iškepus būna traškesnės.

„Sakot, šeimininkės nesučiupinės išvalyti? Juk paimi, nupjauni galvą, čiukšt – ištrauki, kas yra viduj, – ir tiek to darbo“, – porino nuo 1968-ųjų Palangos kurorte gyvenantis vyras. Jis atviravo dalyvavęs turbūt visose Stintų šventėse, kiek jų buvo, o, paprašytas palyginti, nusijuokė – esą dabar kas antroje palapinėje žuvimi prekiaujama.

Ir suprask – gerai tie konkurentai, ar nelabai?

Palangiškis Dainius, be stintų, turėjo ir įvairių rūkytų žuvų. Daug jų pardavęs išvakarėse, o šeštadienį pirkėjų antplūdžio tikėjosi įdienojus.

Paragauti privalai

Nors agurkais kvepianti žuvis ir brangi, tačiau, jeigu jau atvažiavai į šventę, tai paragauti privalai.

Raseinietė Vilma su vyru bandė suskaičiuoti, kiek sumokėjo už vieną iškeptą, kai visa porcija, kurioje 10 stintų, kainavo 8 eurus. Prie to paties staliuko sustojusi kita moteris įsiterpė – esą jiems dar pasisekė, nes pati tik už 7 keptas stintas 10 eurų suplojusi.

Išradingumo nestokojo nebe pirmą kartą šventėje dalyvaujantys latviai iš Jūrmalos. Jie, kaip daugelis prekeivių, siūlė ir marinuotų, ir rūkytų, ir šviežių stintų bei strimelių, kurios populiarumu net pirmavo. Bet keptų stintų, kurių porcija kainavo 7 eurus, patiekalas buvo išskirtinis: su latviška duona, marinuotais agurkais, majonezu, grietine ir žalumynais.

„Nuo Jūrmalos iki Palangos – toli, bet ką daryti, kad mums čia patinka, festivalio laukiame kasmet“, – šypsojosi latvė Danutė.

• Rašyti komentarą (6)