![]() |
![]() |
|
„Atžalynas“ jaunimui – galimybė išlaisvinti save
Vaikų ir jaunimo teatrui „Atžalynas“ šiemet – 46-eri. Savo gimtadienį jaunųjų aktorių bendruomenė šventė vakar žiūrovams dovanodami du spektaklius. „Nors gimtadienis mūsų, šiais metais dovanas norėjome dovanoti mes. Svečius pakvietėme į du spektaklius: vienas skirtas vaikams „Vilkas ir dar ožiukai“, kitas – drama jaunimui pagal Teklės Kavtaradzės pjesę „Pokalbiai apie...Kristų“ – „Kiaurai sieną“, – kalbėjo vyriausioji režisierė Auksė Antulienė. Vaidinti gali kiekvienas Po spektaklių „Atžalyno“ bendruomenė susirinko valgyti gimtadienio torto, pabendrauti vieni su kitais. „Į susitikimą atėjo esami ir per visus tuos metus mūsų veikloje dalyvavę atžalyniečiai“, – įvardino A. Antulienė. Vyriausioji režisierė mano, kad vaidinti gali kiekvienas, tik tam reikia didelio noro. „Dažnai manęs klausia, kokią atranką reikia praeiti, norint patekti į „Atžalyną“. Aš jiems atsakau, kad reikia ateiti iki Kretingos rajono kultūros centro, užlipti laiptais į trečią aukštą ir, pasibeldus į mano kabineto duris, pasakyti labas. Tai jau labai didelis žingsnis, kadangi pasiryžti pradėti naują veiklą – sudėtinga“, – kalbėjo ji. Režisierė tikino, kad teatras tinka kiekvienam: „Visada rekomenduoju ateiti ir pabandyti vieną ar du mėnesius, o tik tada spręsti, ar nori čia likti.“ Penkiolikmetis Kostas Statkauskas pritarė A. Antulienės minčiai, nes, jo manymu, teatre galima keisti savo gyvenimą: „Turiu galimybę išbandyti įvairius vaidmenis, dėl to keičiu savo charakterį. Man „Atžalynas“ labai padėjo ne tik dabar vystyti vaidybą, bet prisidės ir ateityje einant šiuo keliu.“ Dvylikos metų Auksė Gedvilaitė papildė savo bendramintį: „Teatras skirtas tiems vaikams, kuriems yra kažkas negerai, jaučiasi blogai ir nori tapti laimingesniais.“ Kad Kretingoje vaikų ir jaunimo teatras yra vieta, kur jaunuoliai gali nebijoti būti savimi, tikino ir A. Antulienė. „Organizuojame tradicinę mandarinų šventę, į kurią atvyksta ir mūsų buvę auklėtiniai, juk, kaip mes mėgstame juokauti, atžalyniečiu tampi visam gyvenimui. Atvykę į šventę, buvusieji nariai visada dalinasi mintimis, kaip jie mūsų teatre jautėsi saugiai. Tikrai manau, kad paaugliui tai yra tikrai saugi ir labai gera vieta praleisti šį sudėtingą gyvenimo tarpsnį“, – svarstė ji.
Atvedė draugai, artimieji „Atžalynas“ jo veikloje dalyvaujantiems rajono jaunuoliams – kaip antri namai, galimybė atrasti, išbandyti save, pasidalinti kylančiais sunkumais, atsipalaiduoti. „Mes – ne profesionalų, o mėgėjų teatras, todėl pjesėse bandome atrasti kiekvienam jaunuoliui tinkamą vaidmenį, tariamės su kolektyvu, ko norėtų jie“, – veiklos turinį apibūdino režisierė Karolina Moncevičienė. Šiuo metu vaikų ir jaunimo teatre veikia 3 grupės – mažiausiųjų – nuo V klasės – viduriniųjų ir vyresniųjų. Paklausus, kas jaunuolius atveda save išbandyti aktoriaus amplua, dauguma atsakė, kad paskatino artimieji arba draugai. „Mane pastebėjo mokytoja, sakė, kad sugebu įsijausti į vaidmenį ir pasiūlė nueiti į teatrą. Pamaniau, pabandysiu, o tuo pačiu atsivedžiau savo draugą Aironą Venckų“, – prisiminė trylikametis trečius metus teatre dalyvaujantis Augustas Galdikas. Jo bendramintis, neseniai save atradęs „Atžalyne“, K. Statkauskas, čia atėjo norėdamas išbandyti save ir taip pat paskatintas draugų. „Kurmaičiuose rodė vieną „Atžalyno“ spektaklį, kur sutikau jame vaidinančią Auksę Gedvilaitę. Ji papasakojo man apie šį teatrą ir sakė, kad galiu ateiti vaidinti. Nusprendžiau pabandyti“, – sakė Kostas.
Dvylikos metų A. Gedvilaitė džiaugėsi, kad vaikų ir jaunimo teatro kolektyvas norinčiuosius vaidinti priima labai šiltai ir prisiminė, kad ją pasirinkti teatrą pastūmėjo ankščiau čia vaidinusi pusseserė: „Apie teatrą papasakojo jau „Atžalyną“ baigusi pusseserė, sakė, kad man tikrai tiktų ši veikla. Atėjusi vaidinti, neilgai trukus, atsivedžiau ir kitą savo pusseserę.“ Teatre atsipalaiduoja Norinčiųjų vaidinti Kretingos rajone netrūksta. Režisierė K. Moncevičienė, kuri ir pati, mokydamasi mokykloje, lankė „Atžalyną“, tikino, kad surinkti grupes nėra sudėtinga. „Prisimenu, kad visada vaikai norėjo lankyti teatrą, kartais grupės net persipildydavo. Ir dabar kartais tenka pasukti galvą, kad visiems norintiesiems užtektų vaidmenų. Žinoma, per laiką jaunuoliai pasirenka, kuria kryptimi eiti – pasilikti teatre, lankyti šokius, muziką“, – kalbėjo ji, įvardinusi, kad užsiėmimus gali lankyti mokiniai nuo V klasės. K. Statkauskas prisiminė pirmuosius užsiėmimus, kuomet jautėsi nedrąsiai: „Pirma diena tikrai buvo sudėtinga, net šiek tiek gąsdino. Praėjus kuriam laikui, kiekvienas susitikimas mane vis labiau intriguodavo, kas bus toliau.“
Į „Atžalyną“ daugelis jaunuolių ateina vedami smalsumo, norėdami atrasti naujų veiklų, susipažinti su bendraminčiais. „Čia susirenkame gerai praleisti laiką po pamokų, atsipalaiduoti. „Atžalyne“ gali išsipasakoti, kas yra negerai – galbūt ne viską taip atvirai, bet randame bendraminčių, besijaučiančių panašiai, sulaukiame supratimo“, – tikino trylikametis Lukas Grigas, pajuokavęs, kad dažnai jaunieji aktoriai įdomiems pokalbiams pasilieka ir po užsiėmimų. Luką papildė ir Auksė, kuri atkreipė dėmesį, kad teatre jaunuoliai turi galimybę išreikšti save: „Vaidindami galime pabūti kitokiais, bet tuo pačiu ir savimi.“ Trylikametė Elija Venckutė akcentavo, kad, dalyvaujant teatro veikloje, labiausiai reikia norėti tai daryti. „Teatre jautiesi laisvas. Nejaučiame jokios įtampos ruošdamiesi spektakliams, lankydami užsiėmimus“, – teigė Neilas Varinauskas, kuriam vienbalsiai antrino visa vidurinioji „Atžalyno“ grupė, tikindami, kad nė vienas nesijaučia nejaukiai vaidindamas prieš grupės narius. Kai kurie jaunuoliai planuoja sieti ir savo ateitį su teatru. „Ar išsisuksiu gyvenime su teatru, muzika? Kartais apie tai pagalvoju. Bet į teatrą ir Kretingos meno mokyklą atėjau mokytis groti, vaidinti ne dėl uždarbio, o daryti žmones laimingus. Man patinka, matyti, kai` žmonės šypsosi“, – pasidalino Kostas.
|