|
|
|
Iškeldinti vapsvas padėjo kaimynai
Darbėniškės Jūratės Laučiūtės namą remontuojantys darbininkai „atkasė“ beveik pusės metro skersmens lizdą. Jį vapsvos susuko tarp lubų ir stogo pertvaros lentų. Ieškodama, kas vabzdžius galėtų iškeldinti, J.Laučiūtė sužinojo, kad tuo užsiimančios įmonės nėra. Netikėtai jai pagalbą suteikė kaimynas Antanas Širvinskas, kurį darbėniškiai vadina „vapsvų specialistu“. J.Laučiūtė teigė mačiusi, kad apie namą skraido vapsvos, tačiau įprastai jų nebūdavo daug. Vapsvų padaugėjo, kai darbininkai pradėjo remontuoti stogą. Ieškoję, iš kur išskrenda vabzdžiai, jie tarp lentų rado didelį lizdą. „Kaimynui vapsvos įsimetė į mėšlyną – jis jį uždegė. Kitai kaimynei vapsvos susisuko į krūmo šaką – ji ją nukirto ir pamerkė į verdantį vandenį. Aš negaliu namo nei padegti, nei apipilti verdančiu vandeniu. Kad būtų galima išimti lizdą, reikia išplėšti lentas – tai padaryti darbininkai baiminasi. Negaliu atidaryti nei lango, nei durų – vapsvos skrenda į namus. Sėdžiu kaip bunkeryje“, - sakė J.Laučiūtė. Ji vapsvas bandė nuodyti specialiu purškalu, tačiau tai nepagelbėjo. J.Laučiūtė pagalbos kreipėsi į Darbėnų ugniagesių komandą – ši rekomendavo kreiptis į Kretingos priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Paskambinus ten, J.Laučiūtei patarta kreiptis į bitininkę Violetą Šedienę. Ši teigė vapsvų iškeldinimu neužsiimanti ir galėjo tik patarti. Dar kartą paprašius ugniagesių pagalbos, jie vakare atvyko pas J.Laučiūtę. Pamatę ugniagesių automobilį, prie J.Laučiūtės namo supuolė ir pastarųjų gaisrų Darbėnuose įbauginti kaimynai. Gedas Skaivydas, sužinojęs, kad reikia iškeldinti vapsvas, pakvietė A.Širvinską. Nevilkėdami jokia specialia apranga, vyrai išlaužė lentas ir vapsvas susėmė į šiukšlių maišą. Šį maišą išsivežė ugniagesiai. „O ko bijoti? Juk reikia padėti moteriai“, - sakė A.Širvinskas, kurį tąkart sugėlė keturios vapsvos. Jo kolega G.Skaivydas nukentėjo mažiau – jį „paskiepijo“ dvi vapsvos. A.Širvinskas, kurį darbėniškiai vadina „vapsvų specialistu“, teigė neretai tokiais atvejais padedantis žmonėms. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojo Rimanto Nagreckio teigimu, ugniagesiai dažnai sulaukia gyventojų prašymų iškeldinti vapsvas. „Reikia įvertinti pavojų ir situaciją. Jei vapsvos susispietė viešose vietose, pavyzdžiui, vaikų darželyje, mokykloje, centrinėje aikštėje ir kelia pavojų visuomenei, tada ugniagesiai reaguoja iš karto. Tačiau, jei vapsvas gali išvaryti pats žmogus arba jam gali padėti kaimynai, nevažiuojame. Juk jei kasdien „žaisim“ su vapsvomis, kas važiuos į kilusį gaisrą. Mums nesunku atvažiuoti, bet tai nėra pagrindinė mūsų pareiga. Tokiu atveju gaisrininkas gali padėti tiek pat, kiek ir storai apsirengęs paprastas žmogus“, - kalbėjo R.Nagreckis. Mūsų rajone nėra tokios įmonės, kuri padėtų atsikratyti vapsvomis. V.Šedienė, kurios telefoną J.Laučiūtei buvo davę ugniagesiai, teigė vapsvų naikinimu neužsiimanti. „Prieš keletą metų pagelbėdavau gaisrininkams, kai prie durų ar lango susispiesdavo vabzdžiai. Dėl to jie žmonėms ir siūlo kreiptis į mane. Tačiau aš neturiu laiko važinėti pas žmones: bityne – pats darbymetis. Šiltomis dienomis sulaukiu po vieną-du prašymus iškeldinti vapsvas. Žmonės skambina ir iš Klaipėdos rajono, vapsvos būna susukusios lizdus ir naujos statybos namuose“, - kalbėjo V.Šedienė. Ji teigė negirdėjusi, kas galėtų pagelbėti žmonėms, norintiems atsikratyti vapsvų. Bitininkė patarė dieną stebėti, kur vapsvos daugiau skraido, kur – į lizdą vedančios landos. Vakare, kai vapsvos nurimsta, storai apsirengus reikia į landas pripurkšti nuodų. Kita išeitis – lizdą apsukti audeklu ir, jį įkišus į maišą, sudeginti. „Šį patarimą bijau kam ir sakyti, nes reikia žinoti, kaip apsirengti. Susemti bičių spiečių – mažiau pavojinga, negu vapsvų“, - perspėjo V.Šedienė.
|
|
