Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar reikėtų švelninti politikų atsakomybę jų čekiukų istorijose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kodėl žmonės vis dar nukenčia nuo telefoninių sukčių

  • Jurga BRAUKYLIENĖ
  • Teisėtvarka
  • 2025-01-31

Sausio 27 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje gyvai, o Lietuvos bibliotekose nuotoliu vyko ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto ir LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamo projekto ,,Nė vienas nėra pamirštas“ skaitmeninius įgūdžius lavinanti paskaita.

Sukčiams patrauklūs senjorai

Kodėl patikime telefoniniais sukčiais ir kaip nepakliūti į jų pinkles, pasakojo Lietuvos banko Pinigų ir finansų skyriaus vadovė Viktorija Nikitinė, pristačiusi pagrindinius sukčiavimo būdus. 

Jos žodžiais, senjorai yra patrauklūs finansiniams sukčiams, nes pastarieji žino, kad per savo gyvenimą ne vienas senjoras yra sukaupęs turto, išsimokėję paskolas, turi atsidėjęs santaupų. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai yra vieniši, jų vaikai jau gyvena toli. Senjorai turi daugiau laisvo laiko socialinei komunikacijai, bendravimui, taip pat turi empatijos bei linkę atjausti į bėdą patekusius žmones.

Statistika rodo: jei 2020 metais fiksuota 1 tūkst. 300 sukčiavimo atvejų ir išviliota 5 milijonai eurų, tai, 2023-ųjų metų duomenimis, sukčiavimo atvejų yra 10 kartų daugiau – per 10 tūkstančių atvejų ir išviliota per 12 milijonų eurų.

Finansinių duomenų viliojimas

Anot V. Nikitinės, pagrindinis sukčiavimo būdas yra finansinių duomenų viliojimas, kurio metu jaučiamas įbauginimas bei skubinimas veikti. Svarbu neskubėti atlikti jokių veiksmų, gerai viską apgalvoti, pasvarstant kam reikalingi jūsų duomenys. Antra: gavus laišką el. paštu arba SMS žinute, svarbu neskubėti spausti gautos nuorodos ar skambinti nurodytu numeriu, pvz. siuntų pristatymo įmonės, organizacijos, apsimetančios renkančios paramą Ukrainai ir t. t.

Dažnai sukuriamos netikros svetainės, reikia išmokti jas atpažinti, jos būna šiek tiek pasikeitusios išvaizdos, prisijungiant reikalaujama daugiau duomenų negu įprastai.

Romantinis sukčiavimas – tai toks sukčiavimo būdas, kuomet jo aukos pačios atiduoda pinigus, įklimpsta į skolas, praranda savo ir artimųjų turtą. Susipažįstama internetu, vyksta bendravimas, dažniausiai tokio sukčiavimo aukomis tampa moterys, kurios įtraukiamos į romantišką ryšį, meilę. Romantiniai sukčiai prisitaiko prie aukos emocijų, moka išklausyti, apsimeta pajutę kas tai aukai svarbu, ją nuolat giria, ja žavisi. Paskui pereinama prie piniginių reikalų, iš tokių aukų dažnai išspaudžiama viskas iki paskutinio cento. Ši schema baisi ne tik todėl, kad išviliojami pinigai, bet pakliuvus į ją jaučiama didžiulė gėda, kuomet pasiglemžiamas žmogaus pasitikėjimas visa finansine sistema ir savimi.

Būtina atkreipti dėmesį į socialines paskyras, nuotraukas, mėginti susitikti, jei žmogus, užmezgęs draugišką ryšį, susitikti vengia, nors prašo pinigų – tai turi sukelti įtarimą. Likite įtarūs, kai nepažįstami asmenys prašo asmeninės ar finansinės informacijos.

Darbas ir greitas uždarbis, kuomet reikia turėti tik sąskaitą, nereikalaujant jokio išsilavinimo: žmogui siūlomas lengvas uždarbis, į jo sąskaitą yra pervedamos didelės pinigų sumos, jas reikia išgryninti ir atiduoti, pasiliekant sau dalį užmokesčio. Dažniausiai tokių sukčių aukomis tampa studentai, namų šeimininkės. Žmonės neįtardami tampa pinigų „mulais“, anksčiau ar vėliau būna identifikuoti policijos, įgyja problemų su teisėsauga, tampa nepatikimi bankams, jiems sunku atsidaryti banke sąskaitas, gauti paskolas, susirasti darbą.

Investicinis sukčiavimas populiarus tarp jaunimo, kada per investicines platformas žadamos didelės investicijų grąžos ir jokios rizikos. Per 2023-ius metus buvo išviliota beveik 5 milijonai eurų, o per 2024-ųjų metų devynis mėnesius tokia pat suma jau buvo pasiekta, tad prognozės liūdnos – tokių apgaulingų investicijų ir investuotojų daugėja.

Ką daryti, įtariant tapus jo auka

Pasak Pinigų ir finansų skyriaus vadovės, įtarus sukčiavimo atvejį, svarbu iš karto nutraukti bendravimą ir bet kokį pinigų mokėjimą, informuoti banką ir policiją. Nesigėdyti ir dalintis savo patirtimi, nes galima išgelbėti kitus. Nesidalinti savo asmeniniais bei banko duomenimis – vardu, adresu, prisijungimo kodais, el. pašto duomenimis, e-sveikatos duomenimis, mokėjimo kortelės duomenimis ir t. t. Atsidaryti kitą sąskaitą, nesusietą su einamąja sąskaita.

Stebėti situaciją tarsi iš šalies, nenuvertinti savo vidinių pojūčių, intuicijos.

Kaip apsiginti nuo telefoninių sukčių gudrybių

Apie telefoninių sukčių gudrybes ir kaip nuo jų apsisaugoti, taip pat kalbėjo Tele2 Kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius. Pasak jo, didelių dirbtinio intelekto proveržių sukčių pinklėse dar nesimato, bet DI jau ateina į sukčių apgaulės metodus ir po kelerių metų tikrai bus matomas. 

Telefoniniai skambučiai, kurie skambėdavo naktimis, kad žmogaus artimasis pateko į bėdą, reikalingi pinigai, kurių atvykdavo kažkas pasiimti, yra praktiškai išnykę. Tai įvyko dėl viešumo, pasikeitusių technologijų, griežtesnės įkalinimo įstaigų politikos.

Pasak L. Marcinkevičiaus, Tele2 šiuo metu blokuoja 7 tūkst. kenkėjiškų nuorodų, kurios  veda į apgavikiškas svetaines, yra blokuojama 42 tūkst. SMS žinučių, o skambučių iš sukčių kasdien blokuojama 2600. Tai yra tie skambučiai ir žinutės, kuriuos įmanoma identifikuoti, kiek jų praeina neidentifikuotų – sunku net suskaičiuoti. 

„Telefoniniai sukčiai – tai tie patys gatvės nusikaltėliai, kurie dabar sėdi šiltai, rašo žinutes, kurpia neegzistuojančias interneto svetaines ir išviliodami pinigus, vykdo nusikalstamas veikas. 

Nereikia stebėtis, jei jums skambina nepažįstamas žmogus ir kreipiasi vardu ir pavarde, sukčiai naudojasi iš oficialių įstaigų ar platformų nutekintais asmens duomenimis, kuriuos nutekinę asmenys parduoda sukčiams“, – akcentavo L. Marcinkevičius. 

Didžiausia grėsmė – programėlės

Paskambinę sukčiai stengiasi sužadinti smalsumą, pasiūlę darbą, gerą uždarbį, investavimo galimybę ir skubina pokalbį perkelti į, tarkime, WhatsApp platformą, kurios jau nebepasiekia policija ir telekomunikacija. 

Anot Kredito ir rizikos kontrolės vadovo, sukčiai dažnai apsimeta „Regitros“, „Lietuvos pašto“, VMI atstovais, atsiųsdami žmogui nuorodą ir prašydami suvesti banko kortelės duomenis, kad jais galėtų pasinaudoti ir pavogti pinigus. 

Dažnai skambintojai būna rusakalbiai, todėl reikėtų atkreipti dėmesį ir prisiminti, kad Lietuvos operatorius niekada nekalbės rusiškai ir nekvies jūsų į virtualios platformos susirinkimą. 

L. Marcinkevičius priminė dar vieną scenarijų – sukčius-policininkas, kuomet aukai paskambina sukčius ir, jei žmogus jį atpažįsta, padeda ragelį, po kurio laiko paskambina tariamu policininku prisistatęs kitas sukčius, kuris patvirtina, kad į jūsų paskyrą buvo įsilaužta ir, apsimesdamas gelbėtoju, prašo padiktuoti duomenis. Tai irgi sukčių schema.

,,Sukčiai naudoja įrangą, ieškodami silpnai apsaugotų interneto stotelių, į kurias įsilaužę, vienu metu gali išsiųsti šimtus tūkstančių žinučių. Taip pat jie naudoja ir skambučių centrus, tiesa, Lietuvoje kol kas tokių nėra, arčiausi centrai yra Latvijoje, iš kur ir skambina rusakalbiai“, – kalbėjo L. Marcinkevičius ir, linkėdamas budrumo, priminė, kad didžiausia grėsmė šiuo metu yra programėlės, tokios kaip Viber, WhatsApp, per kurias kreipiamasi ir dažniausiai prašoma suvesti duomenis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas