Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar reikėtų švelninti politikų atsakomybę jų čekiukų istorijose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Violeta TURAUSKAITĖ

Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė

Sausio mėnesį savivaldybėse strateginių veiklos planų, metinių biudžetų svarstymo pats įkarštis.

Seimui 2024 m. pabaigoje patvirtinus valstybės 2025 metų biudžetą, pagal galiojančią finansinę tvarką, savivaldybės per 2 mėnesius privalo patvirtinti savus einamųjų metų biudžetus. 2025 m. Lietuvos valstybės biudžeto pajamos yra 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,1 mlrd. eurų. Biudžeto, kuris yra deficitinis, projektą parengė nueinančioji šalies vyriausybė, o naujai Vyriausybei esminiams biudžeto projekto taisymams laiko buvo labai mažai, tokia situacija rinkiminiais metais susiklosto. Visgi Vyriausybė patikslino, papildė pirmtakų parengtą projektą – numatė daugiau lėšų žvyrkeliams asfaltuoti – 20 mln. eurų, padidino lėšas mokinių neformalaus ugdymo krepšeliui, viešojo transporto lengvatoms, kad galėtų daugiau žmonių jas gauti. Valstybės 2025 m. biudžetas bus dar peržiūrimas, kai jį įvertins ministrai.

Susipažinau su Kretingos rajono savivaldybės trimečiu strateginiu veiklos planu ir 2025 metų biudžeto projektu, juos aptariau su kolegomis socialdemokratų frakcijos Savivaldybės taryboje nariais Jolanta Gedvilaite, Tomu Abelkiu, Steponu Baltuoniu, Vladu Baltuoniu. Didžiausią susirūpinimą kelią suplanuotos mažesnės lėšos rajono keliams ir gatvėms tvarkyti. Iš gyventojų daugiausia skundų gaunu dėl prastos kelių būklės, laiku neatliekamos jų priežiūros. Pernai rajono keliams ir gatvėms tvarkyti buvo numatyta per 6 mln. eurų, metams baigiantis per 1 mln. eurų liko nepanaudota ir toks Savivaldybės valdžios neveiklumas yra nepateisinamas gyventojų atžvilgiu. Ir štai 2025 m. Savivaldybės biudžeto projekte lėšų šiai reikmei numatyta 4,7 mln. eurų, kurių dalis dar skiriama daugiabučių gyvenamųjų namų kiemams rekonstruoti. Tai, kad keliai yra prioritetinė veiklos sritis, patvirtina ir Seimo priimtos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir kelių įstatymų pataisos, kurios leis per artimiausius dvejus metus padidinti valstybės skiriamas lėšas Kelių priežiūros programai. Tuo pačiu buvo supaprastinti reikalavimai dėl šių lėšų panaudojimo: nuo šiol bus galima sutvarkyti ir išasfaltuoti daugiau vietinės reikšmės kelių ir gatvių paprastojo remonto būdu, kai anksčiau didžioji valstybės savivaldybių keliams ir gatvėms tvarkyti duodamų pinigų dalis skiriama buvo kapitalinei kelių rekonstrukcijai, todėl reikėjo iškasti tvarkomų kelių sankasų pagrindus, dabar gi kiekvieną situaciją bus galima vertinti atskirai – ten, kur sankasos tvirtos, pakaks ir mažesnių pinigų keliui sutvarkyti, jo tiek negriaunant.

Kitas nerimą keliantis aspektas – planuojamas rajono švietimo įstaigų nepakankamas finansavimas. Savivaldybės tarybos nariams pateiktame 2024 m. patikslintame biudžete Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms ir trūkstamam finansavimui užtikrinti švietimo įstaigoms buvo numatyta 12,28 mln. eurų, kai 2025 m. biudžeto projekte tam numatyta 12,14 mln. eurų. Kyla klausimas, ar planuojant šias lėšas buvo vadovaujamasi teisinga informacija? Seimas minimalią algą nuo š. m. sausio 1 d. padidino 12,3 proc., vien dėl šios priežasties lėšų poreikis smarkiai išauga. Kretingos rajono savivaldybė įsipareigojo 2024–2025 mokslo metais iš savo biudžeto finansuoti Salantų gimnazijos 11 klasę. Didėja išlaidos mokinių pavėžėjimui dėl padidintų akcizų kurui. Įvertinus visa tai, lėšų realus poreikis tikrai negali būti mažesnis negu pernai, kaip dabar numatyta 2025 m. biudžeto projekte. Kaip švietimo įstaigoms susiplanuoti lėšas 2025 metams pagal tokį jų nepriteklių? Tai didžiulis iššūkis ir įstaigos jau skundžiasi, nežino, kaip joms reikės išgyventi. Pastebėsiu, kai kultūrai, kitoms Savivaldybės veiklos sritims, bent atlyginimams, lėšų biudžeto projekte numatyta daugiau.

Pastaraisiais metais vis labiau įsivyrauja rajoną niokojantys lietūs, potvyniai, kai užliejami ir ūkininkų laukai, žūsta derlius, vanduo pasiekia gyventojų kiemus, namus. Šią problemą jau kelia savivaldybių merai, o spręsti ją reikia pirmiausia sutvarkant melioracijos įrenginius, išsiaiškinant, kur juos krūmai, žolė užžėlė. Iš valstybės biudžeto Kretingos rajonui melioracijos įrenginiams prižiūrėti keletą pastarųjų metų skiriama fiksuota apie 200 tūkst. eurų suma, tačiau jų reikia gerokai daugiau, tą patvirtina ir pagalbos melioracijos įrenginiams tvarkyti prašantys ūkininkai, ypač smulkūs, kurie patys tą padaryti finansiškai nepajėgia. Socialdemokratų frakcija siūlė šiai reikmei lėšų numatyti jau 2025 m. Savivaldybės biudžete, tačiau kiti Tarybos politikai pasiūlymą atidėjo ateičiai.

Savivaldybės biudžeto projektas labai svarbus dokumentas visiems Savivaldybės gyventojams, tačiau tenka apgailestauti, kad iki šiol viešam svarstymui jis nepateikiamas aiškiai, suprantamai, todėl ir pasiūlymų biudžeto projektui keisti, tobulinti iš gyventojų praktiškai nebūna. Šiemet Kretingos rajono savivaldybės biudžeto projektą analizavau eilinio kretingiškio akimis, nes Savivaldybėje nebedirbu ir dalis su biudžeto planavimu susijusios informacijos man irgi neprieinama, dar labiau įsitikinau, kad Savivaldybės biudžeto projekto pateikimą gyventojams reikėtų keisti, kad į šį labai svarbų procesą gyventojai galėtų įsitraukti iš tikrųjų. Kelsiu šią mintį ir Seimo lygmeniu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas