Silvos Sendrauskienės numegztos riešinės buvo eksponuojamos regioninėse bei respublikinėse parodose, dalyvavusios tarptautinėje kalėdinėje mugėje Madride.

Tautodailininkės Irenos Filomenos Juškienės sudarytame leidinyje „Riešinės seniau ir dabar“, šalia kitų Lietuvos meno kūrėjų, figūruoja ir šventojiškės mokytojos Silvos Sendrauskienės pavardė. Apie gerus 10 metų riešines mezgančios pedagogės darbai yra buvę eksponuoti regioninėse bei respublikinėse parodose, dalyvavę tarptautinėje kalėdinėje mugėje Madride.

Siūlai ir virbalai – nuo vaikystės po ranka

Kad S. Sendrauskienė riešinių meistrė, žino ir jos ugdytiniai, ir kolegos, ir, ko gero, visa Šventoji. Kai po savaitgalio mokytoja pradinukų pasiteirauja, kaip šeštadienį sekmadienį praleido jie, vaikai pasakoja įvairias istorijas, o ką veikė mokytoja, net neklausia, „Jūs tai jau mezgėt turbūt“, – sako.

Anot pašnekovės, ir tai yra tiesa – kitokio laisvalaikio, ypač sėdint prie televizijos ekrano, ji ir neįsivaizduoja.

Megzti, vąšeliu nerti Šventojoje gimusią, augusią ir čia gyventi pasilikusią Silvą išmokė iš Kretingos kilusi mama. Tiesa, tuomet, vaikystėje, ne riešinės galvoje buvusios, o kur kas stambesni dalykai – megztiniai, liemenės, kepurės, šalikai. Mama ir dukra visada po ranka turėjusios virbalus ir gerų siūlų.

„Kurgi ne? Teta „Laisvės“ vilnos audinių fabrike dirbo, buvo sąlygos ir iš ten tų siūlų gauti“, – pasakojo S. Sendrauskienė. Ji pamena, kaip su mama gudraudavo: pavyzdžiui, viena imdavosi megzti megztinio nugarą, kita priekį, pasidalydavo, kuri rankoves – ir per savaitę megztinis gatavas. Brolis ir tėtis neatsistebėdavo: „Čia į rankas paėmė virbalus, čia jau ir megztinis yr“, – linksmais prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Pirmoji riešinė – iš reikalo

O pomėgis megzti karoliukų raštais išgražintas įvairių spalvų riešines atsirado iš reikalo. Kadangi Palangos kultūros centro folkloro ansamblyje „Mėguva“, kai nebuvo kam, Silva „pamušdavo“ būgnus, pastaruoju metu groja į kontrabosą panašiu instrumentu, vadinamu basedle, per koncertus prie tautinių drabužių trūko būtent tokio aksesuaro. Pabandė nusimegzti pati – ir iškart pavyko, raštas toks margas, būdingas Būtingės kraštui.

„Namiškiai, o ir kas iš kolegų matė, gyrė, klausė, ar sunku, gal galiu panašias ir jiems numegzti“, – pasakojo Silva. Dabar įvairiaspalvių riešinių pilna medinė skrynelė, tik rinkis, kokių spalvų reikia – šviesių ar tamsesnių.

Šilumą ir grožį teikiančias, švelniai sąnarius masažuojančias riešines S. Sendrauskienė mezga iš grynos merino arba avies vilnos, o raštams naudoja smulkius aukštos kokybės japoniško stiklo TOHO karoliukus. Kartais dar įpina ir kur kas brangesnių „Svarovskio“ kristalų. Karoliukus dažniausiai užsisako internetu, bet neišsenkami šaltiniai yra ir parduotuvėse Klaipėdoje. „Ten pardavėjos jau taip pat mane pažįsta, žino, ko atvažiuoju“, – juokėsi Silva.

Plonyčiais virbalais vieną porą riešinių paprastai ji numezga per savaitę. Įdomiausia, kad pirmiau ant 3–4 m ilgio siūlo susiveria iškart visus karoliukus, kurių prireiks pasirinktam raštui. Jos „darbo vietoje“ namuose – „matkelis“ siūlų ir tiek lėkštučių su karoliukiais, kiek spalvų ruošiamasi įmegzti. Vienai riešinių porai kartais pakanka tūkstančio, o kartais pusantro tūkstančio ir daugiau smulkučių karoliukų.

Naujovė – apyriešės

„Taip ir skaičiuoji: du pilki, du sidabriniai, du balti – kol iš 10–11-os rašto eilių padarai tą vadinamąjį raportą, kurį paskui kartoji kelis kartus“, – apie procesą pasakojo šventojiškė. Dar įdomu, kad karoliukų raštas mezgamas iš blogosios riešinės pusės.

Pirmiausia ji įmezga karoliukus, tik po to žiūri, ar nesukliuvo. Pritrūkus vieno karoliuko, sakė, dar galima jį įsiūti, o jeigu visą raportą praleido, tenka dalį išardyti, daryti iš naujo. Yra ir taip nutikę.

O neseniai ir sau pačiai netikėtai šventojiškė pradėjo megzti, kaip pati pavadino, apyriešes – gerokai siauresnes už įprastas riešines. Kitur tokių net nėra pastebėjusi.

„Pabandžiau iš to didelio noro viską sumegzti „iki siūlo galo“, – pajuokavo pašnekovė ir patikslino paprasčiausiai norėjusi sunaudoti siūlų likučius, kurių naujoms riešinėms būtų neužtekę. Nė pati neįsivaizdavo, kad gerokai greičiau sukuriami apyrankes primenantys „dirželiai“ su karoliukų raštais bus tokie populiarūs – kone visos jau ir „Mėguvos“ ansamblio dalyvės tokias dėvi.

• Rašyti komentarą (1)