|
|
|
Ar gyvensime švariau tirdami buitinių nuotekų kokybę?
Nauji metai, nauji darbai – be kitų įpareigojimų, šiemet tirsime buitinių valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų kokybę. Individualiuose namuose gyvenantys gyventojai, turintys nuotekų valymo įrenginius, jau nuo pernai yra įpareigoti bent kartą per metus patikrinti, ar į aplinką išleidžiamos valytos nuotekos neteršia aplinkos ir atitinka aplinkos reikalavimus. Ne vienam kyla klausimų, nuo ko, kaip ir kur pradėti šiuos darbus. Rūpintis privalo savininkai Tokie tyrimai yra privalomi atlikti iš biologinio valymo ir septiko tipų individualių įrenginių išleidžiamoms nuotekoms. Įsirengusieji rezervuaro tipo individualius nuotekų tvarkymo įrenginius nuo šios pareigos atleidžiami. Pasak Aplinkos ministerijos, tokio tyrimo tikslas – nustatyti biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), skendinčių medžiagų koncentracijas. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose taip pat bus tiriamos bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos. Iki 2019 m. spalio 31 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose bendrojo azoto ir bendrojo fosforo tyrimai turės būti atliekami nuo 2030 m. sausio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra parengė tokią laboratorinę kontrolę galėsiančių atlikti laboratorijų sąrašą. Individualaus nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas turės susisiekti su pasirinkta laboratorija iš Aplinkos apsaugos agentūros patvirtinto sąrašo adresu https://aaa.lrv.lt „Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registras 1AT“ ir užsisakyti šią paslaugą. Daugiau reikalingos informacijos taip pat galima rasti puslapyje https://e-nuotekos.lt. Laboratorijos atstovas atvyks nurodytu adresu, paims nuotekų mėginį iš specialiai ėminių tyrimui skirto šulinio. Tyrimo rezultatai turės būti įkelti į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS). Paslaugą užsakęs savininkas per Elektroninių valdžios vartų platformą galės prisijungti prie NTIS ir susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais. Jei atlikto tyrimo rezultatai neatitiks normų, teks kreiptis į valymo įrenginį montavusius ar prižiūrinčius specialistus padėčiai ištaisyti.
Šia tvarka Vyriausybė taip pat siekia užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Taip pat kontroliuoti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymo lygį. Anot šią tvarką nustačiusios Aplinkos ministerijos, taip bus galima teikti reikiamus duomenis apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas Europos Komisijai.
Laboratorijos – pasirengusios Įsigaliojus naujai tvarkai, pirmasis toks tyrimas privalėjo būti padarytas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Greičiausiai taip nutiko ne visuose namų ūkiuose, nes pripažįstama, kad ne visi buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir jų savininkai yra žinomi ir registruoti. Laboratorijos iš esmės yra pasirengusios didesniam užsakymų srautui, skiriasi tik atliekamų darbų įkainiai. Anot Telšių UAB Nepriklausomos tyrimų laboratorijos direktorės Rasos Buivydienės, pernai padidėjęs mėginių skaičius nesutrikdė sklandaus laboratorijos darbo. Praėjusiais metais dėl šios naujos prievolės laboratorija apkrovimo nejautė, todėl mano, kad 2025 m. taip pat puikiai susitvarkys su augančiu mėginių skaičiumi. Gyventojams, direktorės teigimu, siūlomas greitas, kokybiškas tyrimas ir konkurencingos kainos. Vieno mėginio tyrimo kaina prasideda nuo 35 Eur. Kainą sudaro keletas faktorių: mėginių paėmimas, atstumas nuo laboratorijos ir tiriamųjų analičių skaičius. Tiksli kaina, atvykimo laikas derinama su užsakovu ir pateikiama užsakymo metu. Kiekvienam mėginiui rašomas tyrimų protokolas, kuris užsakovui išsiunčiamas. Tyrimų rezultatas taip pat bus pateikiamas Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje. Paslaugą galima užsisakyti skambinant interneto svetainėje www.ntlaboratorija.lt nurodytais numeriais, rašyti elektroniniu paštu info@ntlaboratorija.lt, taip pat užsakymą galima pateikti ir per NTIS informacinę sistemą. Pasak UAB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos Komunikacijos skyriaus vadovės Justinos Kazragytės, čia buitinių nuotekų įrenginių išleidžiamo vandens kokybės patikros paslauga kainuoja 61 Eur be pridėtinės vertės mokesčio ir neįskaičiavus atvykimo į mėginio paėmimo vietą transporto išlaidų. Transportavimo paslaugų kainos priklauso nuo užsakymo vietos: Klaipėdos miesto savivaldybėje – 10 Eur be PVM, Klaipėdos rajone – 35 Eur be PVM, Kretingos rajone – 40 Eur be PVM, Palangos mieste – 45 Eur be PVM, Skuodo rajone – 130 Eur be PVM, Šilutės rajone – 80 Eur be PVM. Paslauga užsakoma Aplinkos ministerijos sukurtoje Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje. Mėginio atvyksta paimti įprastai per 3 darbo dienas, konkretus terminas priklauso nuo užsakymo vietos. Visi tyrimų rezultatai pateikiami elektroniniu būdu per NTIS sistemą, atsižvelgiant į galiojančius teisinius reikalavimus ir institucijų nustatytas procedūras. Tyrimus teks apmokėti iš savo kišenės Šį tyrimą savininkas privalo atlikti už savo lėšas. Ne vienas, pernai pirmą kartą atlikęs tokį tyrimą, abejojo būtinybe tai daryti, juk netinkamų, nelicencijuotų įrenginių niekas nestato. Ne itin turtingoms, būsto paskolas mokančioms jaunoms šeimoms papildomai iš biudžeto tam reikalui išleidžiami pinigai nėra džiugi naujiena. Pasistatyti valymo įrenginius ir juos eksploatuoti kainuoja nemažą sumą, tam reikia elektros energijos, filtrų, kas kiek laiko samdyti specialią paslaugą pertekliniam dumblui išsiurbti, genda brangiai kainuojančios orapūtės, kiti įrenginiai, už kurių remontą ar keitimą naujais moka pats savininkas. O prie centralizuotų tinklų prisijungę gyventojai šių kaštų neturi. Negalintys prisijungti prie centralizuotų tinklų yra priversti naudotis individualiais nuotekų valytuvais, o dabar dar ir tikrinti išleidžiamų nuotekų išvalymo kokybę. Tad klausimas, kam sviestas sviestuotas, nėra iš piršto laužtas, tuo labiau kad šalyje dar yra ne vienas namų ūkis, visiškai neturintis jokių valymo įrenginių ar nuotekų surinkimo rezervuarų. Kita neigiama pusė – kiek papildomos taršos bus išmesta į orą iš mėginius renkančių automobilių, kol bus apvažiuoti ir surinkti visi mėginiai. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Kastytis Gedminas, be kita ko, sakė, kad prievolę atlikti laboratorinius tyrimus gyventojams nustato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos. Apie išlaidų už šį tyrimą kompensavimo mechanizmą šiuo metu nesvarstoma. Pasak K. Gedmino, pagal viešai skelbiamą informaciją internete, nuotekų kaupimo rezervuarus turintiems ir nuotekų išvežimo paslaugomis kas mėnesį besinaudojantiems gyventojams tai kainuoja brangiau negu vieną kartą per metus atlikti laboratorinius tyrimus. Nuotekų tvarkymas yra apmokestinamas ir kitiems nekilnojamojo turto turėtojams – mokesčius moka ir prisijungusieji prie centralizuotų nuotekų sistemų. „Tokia tvarka siekiama ne tik švaresnės aplinkos – ji yra susijusi ir su Europos Sąjungos reikalavimais. Iki šiai nuostatai atsiradus Lietuvos teisinėje sistemoje, Europos Komisija buvo nurodžiusi, kad Lietuvoje iki tol buvęs reglamentavimas neužtikrino individualiai tvarkomų nuotekų tvarkymo kokybės ir atitikimo reikalavimus“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas.
Daiva SRĖBALIŪTĖ
„Plungė“
|
|
