Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar susitelks Europa po JAV prezidento D. Trumpo trenksmo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

Vietoj pasodinto miškelio rado „jovalą“

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Ūkis
  • 2025-01-21

Audrius Petkevičius apgailestavo, kad jo pastangos turėti miškelį nuėjo perniek.

Kluonaliuose gyvenantis Audrius Petkevičius susidūrė su problema: tame pačiame kaime esantį savo 10 arų sklypą apsisodino medžiais, bet elektros perdavimo įmonė ėmė ir nuniokojo.

Sklypas ūkinei veiklai netiko

Anot kluonališkio, įvairių medžių – ąžuoliukų, drebulių, beržų, dvi eiles eglaičių – jis užsiveisė vien dėl to, kad arti elektros stulpų plytintis sklypas ūkinei veiklai netiko.

„Bet prieš kurį laiką atėjęs žiūriu ir netikiu – mano medžiai išrauti, aplink žemė suvažinėta, automobilių ratų sumaitota – vietoj mano sodinamo miškelio paliktas tikras jovalas. Supratau, kad įmonės darbininkai tvarkėsi aplinką, kirto krūmus – nei šakų, nei pjuvenų nesusirinko“, – dėstė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas.

Paaškėjo, kad išties darbus čia vykdė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė („Litgrid“).

Kodėl buvo sunaikinti želdiniai, kokie yra reikalavimai arba taisyklės, kurios neleidžia šalia aukštos įtampos elektros stulpų ką nors sodinti, pakomentavo šios įmonės specialistai.

 Sodinti galima, bet turint leidimą

Pasak komunikacijos projektų vadovo Mato Noreikos, „Litgrid“ valdo ir prižiūri aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą visoje Lietuvoje. Jį sudaro daugiau kaip 7 tūkst. kilometrų 110 kV, 330 kV ir 400 kV elektros oro linijų ir požeminių linijų. Dalis šių linijų nutiesta per privačių sklypų savininkų žemę. Kur ir kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų driekiasi aukštosios įtampos elektros linijos, kokie objektai patenka į linijų apsaugos zonas, gyventojams siūloma pasitikrinti internetinių žemėlapių duomenų bazėje REGIA. Pasak komunikacijos projektų vadovo Mato Noreikos, „Litgrid“ valdo ir prižiūri aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą visoje Lietuvoje. Jį sudaro daugiau kaip 7 tūkst. kilometrų 110 kV, 330 kV ir 400 kV elektros oro linijų ir požeminių linijų. Dalis šių linijų nutiesta per privačių sklypų savininkų žemę. Kur ir kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų driekiasi aukštosios įtampos elektros linijos, kokie objektai patenka į linijų apsaugos zonas, gyventojams siūloma pasitikrinti internetinių žemėlapių duomenų bazėje REGIA. 

Kaip paaiškino M. Noreika, oro linijos apsaugos zona yra išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų. 110 kV linijų apsaugos zona siekia po 20 metrų į abi puses nuo kraštinių laidų, 330 kV ir 400 kV linijų – po 30 metrų. 

Žemės savininkų teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktais. Oro linijos apsaugos zonoje galimos įvairios veiklos, įskaičiuojant ir želdinių, išskyrus krūmus ir žolinius augalus, sodinimą, tačiau tam turi būti gautas „Litgrid“ leidimas.

„Suprantame, kad aukštos įtampos elektros oro linijų tinklo priežiūros, jo plėtros darbai sukelia nepatogumų gyventojams ir žemės savininkams, tačiau kaip įmanydami stengiamės šiuos nepatogumus sumažinti. Mūsų tikslas – abipusis bendradarbiavimas ir supratimas, siekiant užtikrinti sklandų Lietuvos elektros perdavimo tinklo funkcionavimą“, – sakė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas