Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Baigiama parengti ES inicijuoto projekto “Dėl strategijos “Gyvenimo kokybės gerinimas Kretingos rajono kaimo vietovėse” dokumentacija. Dar šį mėnesį projektas bus pristatytas Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Projektą 2009-2013 metais vykdys kaimų bendruomenės, Vietos veiklos grupė ir Savivaldybės administracija.

Projektui įgyvendinti Žemės ūkio ministro įsakymu Kretingos rajonui numatoma skirti 8,82 mln. Lt. Kažkiek lėšų pridės ir rajono Savivaldybė. Pagal finansinį planą numatoma, kad per 2009-2013 metus jos dalis turėtų siekti 1,480 mln. litų.

Dar vienas finansavimo šaltinis – pačių bendruomenių pinigai. Pagal projekto reikalavimus bendruomenė turės padengti projekto, kurį ji vykdys, sumos dešimtadalį.

Pasak rajono Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr.specialistės Nijolės Vaičienės, projektas buvo rengiamas, atsižvelgus į bendruomenių užmojus.

Valys tvenkinį, kviesis kirpėją

Lazdininkų bendruomenės centro „Lazdininkai“ pirmininkė Vanda Šimkuvienė sakė, kad jie nori suremontuoti buvusios mokyklos pastatą ir pritaikyti jį žmonių reikmėms. “Tame pastate būtų įrengta patalpa bendruomenei, kabinetą turėtų bendruomenės slaugytoja, įsikurtų biblioteka, vienas kambarys būtų skirtas jaunimui”, - kalbėjo pirmininkė.

Dar Lazdininkų bendruomenė nori įrengti koplyčios vidų. Beveik nugriuvusią koplyčią atstatė ir jos stogą uždengė patys kaimo žmonės iš rajono Savivaldybės lėšų ir labdaros. Koplyčios viduje planuojama įrengti šarvojimo salę, o koplyčios rūsyje - patalpą susirinkimams.

Anot Erlėnų bendruomenės centro „Erlėnai“ pirmininko Vytauto Vaičiulio, erlėniškių svajonė - užbaigti bendruomenės namų remontą. “Vidų susitvarkėme patys, tačiau būtinai reikia užkloti naują stogą”, - sakė jis. Tame pačiame pastate įsikūrusi ir biblioteka bei medicinos punktas.

V.Vaičiulis pasidalijo rūpesčiu, kad jiems labai reikia pusės ar bent trečdalio etato meno vadovui: “Esame 500 gyventojų. Aplinkiniai kaimai - Juodupėnai, Laiviai, Imbarė – tokį etatą ar jo dalį turi. Šis klausimas tapo ypač aktualus, kai įsirengėme patalpas, ir bendruomenė turi, kur susieiti”, - paaiškino pirmininkas.

“Laukžemės kaimo bendruomenė yra pasiryžusi išvalyti kaimo centre esantį tvenkinį, sutvarkyti jo pakrantes ir įrengti poilsio zoną”, - sakė šios bendruomenės pirmininkė Genutė Narkienė.

Imbariškių planuose – įkurti paslaugų centrą. “Tame centre būtų kambarys, kuriame būtų galima palikti vaikus, kitame kambaryje įsikurtų vieniši seneliai. Įrengtume skalbyklą ir pirtį, nes kaime nėra vandentiekio. Atvažiuotų kirpėja. Norime viešbučio, kad galėtume priimti į seminarą iš kitų bendruomenių atvykstančius žmones. Norime sukurti vaikams erdvę, kurioje jie galėtų pažinti pasaulį, lavintis”, - pasakojo Imbariečių draugijos pirmininkė Bronė Buivydienė.

Klibių gyventojams aktualiausia – sutvarkyti paplūdimį ir sporto aikštyną. Baublių žmonės nori savo parką paversti tvarkingu ir gražiu. Grūšlaukės gyventojai svajoja išvalyti tvenkinį ir sutvarkyti jo pakrantes. Parkas ir tvenkinys – ir Senosios Įpilties moterų klubo “Gardenija” rūpestis. Budrių kaimo bendruomenės siekis – sutvarkyti apleistą pastatą žmonių reikmėms ir vandentiekis.

Darbėniškiai planuoja įrengti pėsčiųjų taką, sutvarkyti miestelio centrą, “Vytauto Didžiojo parką” bei paplūdimį.

Projektui - biurokratų etiketė

Kai kurių bendruomenių pirmininkai būsimo projekto sėkme abejoja ir apie jį kalba pesimistiškai.

Juodupėnų bendruomenės centro „Juodupėnai“ pirmininkas Jurgis Stanius mano, kad neįmanoma padaryti to, ko jie nori iš tikrųjų. “Norime išvalyti tvenkinį. Tam reikia 0,5 mln. litų, tačiau ir savo lėšų reikia turėti. Iš kur bendruomenė tuos 20 proc. paims? Kas tiek skirs?”, - klausė pirmininkas. Juodupėniškiai taip pat norėtų įsirengti sporto aikštę, tačiau žemės jai neturi. “Išsinuomotume, bet pirmiau reiktų daryti detalųjį planą, o tai užtruktų dvejus metus. Vien biurokratiniai trukdymai”, - guodėsi pirmininkas.

Kalnalio bendruomenės centro „Kalnalis” pirmininkas Stasys Kripas sakė, kad labiausiai norėtųsi įkurti klubą jaunimui. “Po 15-20 jaunuolių vakarais būriuojasi prie autobusų stotelės. Kur jiems nueiti?” – klausė pirmininkas. Ir jo optimizmą gesina lėšos, kurias turės pridėti pati bendruomenė.

Kalnališkiai taip pat svarstė galimybę įsivesti kanalizaciją ir vandentiekį. “Bet tam reikalinga užsakyti techninį projektą, kuris kainuoja. Pasiskolintume, bet kur garantija, kad bendruomenės projektas bus patvirtintas”, - dėstė savo argumentus pirmininkas.

Daugiausiai pesimizmo ne vienai bendruomenei kelia reikalavimas, kad 10 proc. projekto sumos bei PVM dydžio sumą teks sukrapštyti pačioms bendruomenėms. Tai tampa priežastimi projekto iniciatoriams bei vykdytojams “užklijuoti” biurokratų etiketes.

Anot kaimų bendruomenes jungiančios bei joms atstovaujančios Vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkės Bronės Buivydienės, tuos 10 proc. lėšų bendruomenės, vykdydamos projektą, galės užsidirbti pačios. “Numatytas savanoriškas darbas, kuris bus apmokamas valandiniu tarifu, tačiau, pasirinkus šią galimybę, svarbu teisingai įforminti dokumentus, - sakė ji. - Projekto reikalavimų žmonės galėjo ir nesuprasti, juk dar - tik pati pradžia, tik mokomės.”

Ji priminė, kad rajono Savivaldybė projektą “Dėl strategijos “Gyvenimo kokybės gerinimas Kretingos rajono kaimo vietovėse” ne tik palaiko, bet yra ir viena iš jo vykdytojų. “Kaip tik PVM dydžio trūkstamas lėšas rajono Savivaldybė ir žadėjo padengti”, - paaiškino VVG pirmininkė.

Anot B.Buivydienės, artimiausiu metu didžiausias bendruomenių rūpestis turėtų būti nuosavybės dokumentų sutvarkymas. Ji ragino neišsigąsti nei detaliojo plano, nei kitų dalykų užsakymų, kadangi projektas bus įgyvendinamas per kelerius metus.

VVG pirmininkė tvirtino, kad netgi derinti bendruomenių objektus su Bendruoju rajono planu taip pat yra įmanoma.

Kai kurie bendruomenių užmojai į Bendrąjį rajono planą buvo įtraukti anksčiau. Pavyzdžiui, pėsčiųjų takas Darbėnuose.

“Projektai duoda ir nematomos naudos. Mokantis atsiranda bendrystė. Pakyla kaimo žmonių intelektas, savivertė, savimonė, atsiranda bendro tikslo siekimas”, - kalbėjo VVG pirmininkė B.Buivydienė.

Audra VENCKUVIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas