– Daugiausiai žinau savanorius, kurie teikia paramą Ukrainai. Taip pat žinau Lietuvos Raudonąjį Kryžių, „Maisto banką“. Prie „Maisto banko“ akcijų visuomet su šeima prisidedame parduotuvėje, maisto prekes renkantiems savanoriams įteikiame nupirktų produktų. Man labai svarbu, kad žmonės neskurstų, jei turime iš ko – reikia žmonėms padėti.
Kęstutis ADOMAVIČIUS:
– Žinau, kad yra savanorių organizacijos, bet tiksliai nepasakyčiau, kokia veikla užsiima. Vieni maistą renka, kiti drabužius. Pats savanoriavęs nesu, bet draugiškai kažkam visada padedu, be priklausymo organizacijai. Vyresnio amžiaus žmonėms reikia padėti. Tai būtų artimieji ar kaimynai. Ateinu į namus kažką pataisyti, nueinu į parduotuvę. Tos pagalbos įvairios senjorams reikia. Jei žmogus neturi socialinio darbuotojo ir artimieji toli gyvena – tai padėti gali kaimynas. Su manimi susisiekia, paskambina, ir padedu.
Benas SVIRNELIS:
– Nelabai ką nors žinau. Esu girdėjęs apie „Maisto banką“. Kol kas nesu niekur nei savanoriavęs, nei rinkęs paramos, nei prisidėjęs prie pagalbos. Bet manau, galbūt ateityje prisidėsiu pagelbėti vienai ar kitai organizacijai.
Sonata JONAITYTĖ:
– Kiekvienas žmogus iš savo širdies turi daryti gerus darbus. Tokio žmogaus laikas neįkainojamas pinigais. Kuo daugiau gerų darbų, tuo daugiau karminių taškų. Kuo daugiau vienas kitam duodame – tuo daugiau patiems sugrįžta. Žinau tokias organizacijas, kaip Tarptautinis Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“. Manau, kad kiekvienas turi tai daryti iš pajautimo, iš širdies, savo aplinkoje, nebūtinai priklausydamas kuriai nors organizacijai.
Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS