Kokių nepatogumų patyrėte dėl gamtos stichijų: liūčių, sniego?

– Nieko nemalonaus nepatyriau. Manęs neužpylė, užsnigt šiek tiek užsnigo, bet užtat man gera treniruotė buvo, kai nusikasti sniegą reikėjo. Po miestą pėsčiomis nelabai vaikštau, visur automobiliu, tai net neatkreipiau dėmesio, ar gatvės pabarstytos, ar jose sniego, ledo yra. Visada vaikštau atsargiai, nesu niekada paslydęs.

– Ne, nieko nepatyriau, viskas gerai. Pati esu kretingiškė, vaikštau po miestą šaligatviais, gatvelėmis ir nepastebiu jokių problemų, trūkumų. Mūsų Kretinga labai gražus miestas. Žiemą gatvėje nesu paslydusi ar parkritusi, savame mieste jaučiuosi saugi.

– Kretingoje tikrai nėra gatvės slidžios, mano batai tvirti – nieko nebijo, neslysta. Kai man reikia kur nors eiti – tai ir einu, lazdele pasiremdama. Nežiūriu, slidu neslidu, jei yra reikalas – ar produktų, ar vaistų parsinešti, ar katinėliui maisto – tai ir einu. Ir į bažnyčią sekmadieniais nueinu. Visada naudojuosi autobusais, pėsčiomis nedaug tenka paėjėti.

– Gyvenu nuosavame name, aplink šiek tiek drėgnoka yra, bet jokių didelių stichijos padarinių patirti neteko. Tos tikrosios žiemos dar teturėjome porą dienų po Naujųjų metų, tad nelabai žiema spėjo įsisiautėti. Kluonalių gatvėje, kur gyvenu, vanduo buvo pakilęs, bet susigėręs jau, o kai kuriose vietose likęs ledas. Lapkričio pabaigoje miesto valdžia kažką tvarkė, dėl to, matyt, mūsų neapsėmė.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ