Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar susitelks Europa po JAV prezidento D. Trumpo trenksmo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

Bendrovės „Terekas“ vadovas Juozas Maksvytis patvirtino, kad iki 2026 metų liepos įmonės kuriamoje ir gaminamoje PET taros gamybos technologinėje įrangoje – „FlexBlow“ mašinose – planuojama įdiegti dirbtinį intelektą.

Suskaičiuoti pramonės įmones Kretingoje rankos pirštų užtektų, o garsėjanti inovacijomis, plastiko taros pūtimo technologinę įrangą – „FlexBlow“ mašinas – kurianti ir gaminanti ir visas jas eksportuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ yra vienintelė Lietuvoje. Su kokiais iššūkiais įmonė pradeda 2025 metus, kaip šiais pasaulinio nestabilumo laikais pavyksta savo produkciją realizuoti užsienio rinkose, ko šiandieną labiausiai reikia Kretingai, kad čia žmonės norėtų kurtis ir gyventi – kalbėjomės su Maksvyčių šeimos įmonę „Terekas“ įsteigusiu ir lig šiolei jai vadovaujančiu Juozu Maksvyčiu.

Karas Ukrainoje nurėžė kone trečdalį turėtos rinkos

Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais „Terekas“ neteko apie 25–27 proc. savo produkcijai parduoti turėtų rinkų. Prasidėjus karui sustojo eksportas į NVS (Nepriklausomų valstybių sandrauga, vienijanti daugumą buvusių postsovietinių respublikų), taip pat į pačią Ukrainą. „Ir šiandieną ukrainiečiams ne PET taros gamybos technologijos rūpi, jiems svarbu ginklai nuo agresoriaus gintis“, – sakė J. Maksvytis. Verslininkas akcentavo, kad kompensuoti Rytuose prarastas rinkas naujomis kitose pasaulio dalyse užtrunka, praeina vieneri ar dveji metai, kol pasirašoma sutartis su naujai atrastu užsakovu. „Klientas turi įsitikinti, kad mūsų pagaminta technologinė įranga tarnaus ne mažiau nei dešimtmetį, bus užtikrintas jos servisas“, – teigė J. Maksvytis.

Verslininkas pasidžiaugė pernai pasirašyta pirma įrangos pardavimo sutartimi su „Coca–Cola“ – jos atstovybe Fidži, kad su „FlexBlow“ technologine įranga pavyko įžengti į Lotynų Ameriką – sudarytas kontraktas su užsakovu Argentinoje. Viltingai nuteikia potencialūs užsakovai Turkijoje su „Tereko“ gaminama technologine įranga pažintį pradėję parodose. Klientai iš Turkijos praėjusiais metais jau lankėsi Kretingoje. „Senokai dirbame Anglijoje, pernai į Angliją pardavėme vieną technologinę įrangą. Sėkmingai dirbanti įranga yra rekomendacija kitiems potencialiems mūsų įrangos pirkėjams“, – kalbėjo J. Maksvytis.

Nuskristi į Fidžio salas iš Lietuvos su persėdimais trunka 3 paras, tolimas „Tereko“ specialistų kelias ir pas klientus į Naująją Zelandiją. „Yra didžiuliai iššūkiai, kaip užtikrinti, kad Kretingoje pagaminta įranga dirbtų, nestotų, neštų naudą jos šeimininkams už tūkstančių kilometrų. Esame 2008 metais parengę įrangos atnaujinimo nuotolinę programą, jei tik įmanoma, įrangą prižiūrime nuotoliu“, – sakė J. Maksvytis.

Rinkų paieškas šmaikštaudamas jis prilygino ledo ritulio varžytuvėms: „Kai žaidi vietinėje lygoje, tai ir varžovai į tave yra panašūs, o kai išeini į tarptautines lygas, ten jie – stambūs, raumeningi, greiti ir dargi agresyvūs, gali su lazda užvožti ar sulaužyti. Gelbsti vikrumas. Tą vikrumą ir ugdome, stipriname.“ „Tereko“ vadovas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais mažiau „gaisrų gesinti“ beteko. Šias ekstremalias situacijas jis prilygino padangų važiuojančiai mašinai keitimu. „Kai tenka tokiomis sąlygomis dirbti, tai lengva ir „prisidirbti“, – tarė. Tuos „gaisrus“ įžiebia ir išorės veiksniai, kurių įmonė kontroliuoti negali, kaip antai, nukrito kompanijos „Raynair“ lėktuvas, gabenęs užsakovui „Tereko“ įrangos detales. Tąsyk „Tereko“ komandai pavyko ištesėti užsakovui visa, kas buvo suplanuota.

„Fordas yra pasakęs, kad galite iš manęs atimti visas gamyklas, bet palikite juose dirbančius žmones ir aš žinosiu, ką toliau daryti. Versle ne pinigai yra svarbiausia, o žmonės, su kuriais kartu dirbi. „Tereko“ variklis yra 160 darbuotojų kolektyvas. Visos šios komandos atsakingas darbas, susitelkimas ir sunkumams ištikus neleidžia nuleisti rankų, įkvepia naujiems projektams“, – kalbėjo „Tereko“ ilgametis vadovas.

Laimėjo ES paramą DI diegti

Bendrovė laimėjo Europos Sąjungos paramos priemonės „Inopažanga“ lėšas dirbtiniam intelektui (DI) diegti įmonės gaminamoje technologinėje įrangoje. Į šios priemonės lėšas pretendavo 300 pareiškėjų, buvo patenkintos 26 paraiškos, „Terekas“ buvo eilės pradžioje – šeštas. „Mūsų projektas gerą įvertinimą gavo ir dėl to, kad praktiškai visą gaminamą įrangą eksportuojame. Skatinti eksportą valstybei yra svarbu“, – teigė J. Maksvytis.

J. Maksvytis paaiškino DI diegimo į „Tereko“ technologinę įrangą esmę: DI diegiamas, kad mašina būtų tiek išmani, kad ją aptarnauti (paleisti, sustabdyti ir kt.) galėtų eilinis darbuotojas, tam nebereikėtų inžinieriaus mechaniko, kad mašina pati susireguliuotų, užtikrintų kokybiškos produkcijos gamybą. DI į technologinę įrangą įmonė įsipareigojo įdiegti iki 2026 metų vidurio. „Darbo daug, daug programavimo. Šiandieną viskas greit keičiasi, technologijos sensta jas bekuriant. Tenka šiame inovacijų procese konkuruoti su įmonėmis, kurių Vystymo skyriuose dirba ir po 300 darbuotojų, „Tereke“ jų – 11. Tik kai nuolatos jauti technologijų pažangos pulsą, jauti klientą, gali gauti tą savąją rinkos dalelę“, – tvirtino J. Maksvytis.

„Terekas“ jau ne pirmus metus robotizuoja gamybos procesus.

J. Maksvytis pripažino, kad robotizacijos tempus koreguoja užsakymų kiekis. „Šiandieną nors ir nedirbant visu pajėgumu, robotais atskirus užsakymus galima greičiau įvykdyti, be to, žmonėms nebereikia dirbti naktį, ko darbuotojai nebenori. Tad robotizacijos nestabdome“, – sakė jis.

Sumanė Kretingoje inžinerinę klasę

„Terekui“, kaip ir visai Lietuvos pramonei, nemenkas iššūkis yra inžinierių trūkumas. J. Maksvyčio pastebėjimu, esant sveikai ekonomikai, inžinierių turėtų būti 15 proc. visų šalies dirbančiųjų, t. y. Lietuvoje šiandieną – apie 150 tūkst., o dirba apie 60 tūkst.

J. Maksvytis yra ilgametis LINPRA asociacijos, atstovaujančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės interesams, prezidiumo narys. LINPRA turi viziją, kad iki 2030 metų Lietuva bus inžinierių šalis“, – sakė jis.

„Terekas“ kone kiekvieną savaitę priima moksleivių ir juos lydinčių mokytojų delegacijas. Moksleiviai, taip pat ir mokytojai, įmonėje tiesiogiai susipažįsta su inžinieriaus profesija. „Tebėra vis dar gajus ir ribotas šios profesijos suvokimas, kad inžinierius su varžtais dirbantis, tepaluotas žmogus, ir jeigu gerai mokaisi, rinktis turėtumei gydytojo, teisininko profesiją. „Tereke“ moksleiviai pamato, kaip dirba konstruktoriai, ir merginos inžinierės su 3D spausdintuvais, laboratorijoje su išmaniaisiais prietaisais, konstruktorės, operatorės prie įvairių centrų, jos dažnai dar ir kruopštesnės negu vaikinai. Mokytojams čia irgi akiratis prasiplečia“, – pasakojo J. Maksvytis, akcentavęs, jog ir verslas turi pasistengti, kad inžinierių Lietuvoje daugėtų.

„Terekas“ su Kretingos savivaldybės Švietimo skyriumi yra aptarę vienoje rajono bendrojo ugdymo mokyklų steigti inžinerinę klasę, kurioje būtų sustiprinti tikslieji mokslai. „Žalia šviesa tam įjungta, tam pritarė ir meras“, – teigė J. Maksvytis. Verslininko nuomone, vyresnėse klasėse moksleiviams suteikta galimybė rinktis tiksliuosius ar humanitarinius mokslus ir taip planuoti tolesnes studijas daro meškos paslaugą tiek patiems jaunuoliams, tiek valstybei – dėl jaunatviško lengvabūdiškumo pasirinkę humanitarines disciplinas kaip lengvesnį kelią mokykloje uždaro sau vartus į specialybes, kur reikalingos tiksliųjų mokslų bazinės žinios.

Kretingai trūksta investicijų

J. Maksvytis šaknimis įaugęs į Kretingos kraštą, jo gimtinė – Bartkelių kaime Darbėnų seniūnijoje, paklaustas, ko trūksta Kretingai ir rajonui, kad žmonės čia norėtų gyventi ir neišvyktų, klausimą išvertė į pozityviąją pusę. „Geriau vardinčiau, ką Kretinga turi išskirtinai gero – vien 5 vienuolynus! Kretinga – patrauklus miestas, kadangi pašonėje turi poilsio ir darbo zonas – Palangos kurortą, Klaipėdos uostamiestį“, – sakė jis.

Verslą Kretingoje sukūręs ir per tris dešimtmečius į tarptautinius vandenis išplukdęs, J. Maksvytis nusivylęs kretingiškių priešiškumu investicijoms.

„Dabar svarsto apie vandenilio gamyklos statybą Klaipėdoje. Lietuvos didmiestyje, uoste, ar ji būtų mažiau pavojinga negu laukuose šalia Darbėnų? Pritarčiau protestavusiems prieš šios gamyklos Darbėnų seniūnijoje atsiradimą, jei investuotojas būtų buvęs iš Kinijos, bet investuotojas iš Vakarų Europos, kur tokios vandenilio gamyklos statomos ir šalia miestų. Manau, kad ir investuotojai, Savivaldybės valdžia turėjo apie šį projektą žmones išsamiau informuoti per spaudą, susitikimuose. Teko nugirsti, kad ir Skuodas siekia šitos investicijos. Priešiškumo investuotojams etiketė kretingiškiams jau prilipo, kai neįsileidome pasaulinės „Mars“ kompanijos šunų ėdalo fabriko, kuris sėkmingai dirba Gargžduose“, – kalbėjo verslininkas.

---

Bendrovė „Terekas“ 88 proc. pajamų gauna parduodama „FlexBlow“ technologinę PET taros pūtimo įrangą, PET ruošinius ir tik 12 proc. – už įmonės pagamintus plastiko butelius.

2024 m. „Terekas“ pagamino ir pardavė 21 technologinę įrangą, planavo 28-ias, jos 60 proc. parduota JAV.

Dirbtiniam intelektui į PET taros pūtimo technologinę įrangą diegti „Terekas“ laimėjo 1 mln. eurų ES paramą ir dar 0,5 mln. eurų savų turės pridėti. Už šiuos 1,5 mln. eurų kartu su partneriais įsipareigojo iki 2026 m. vidurio atlikti mokslinius tyrimus ir pagaminti veikiančius prototipus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas