Vydmantiškiai durpyną suskubo gesinti patys

Smilkstančią laužavietę pastebėjęs vydmantiškis Liudvikas Čeponas (dešinėje) apie tai pranešė gyventojams, kurie suskubo į pagalbą. Algis Šimkus (priekyje) teigė, kad ant laužavietės supylė apie 12 kibirų vandens.

Vydmantų durpyne poilsiautojai paliko neužgesintą laužą. Smilkstančias durpes laiku pastebėjo ir suskubo gesinti vydmantiškiai, todėl didelio gaisro buvo išvengta. Žmonės atsimena, kaip prieš 14 metų, užsidegus šiam durpynui, jis buvo gesinamas mėnesį.

„Vaikštinėjau ir pajutau smarvę. Priėjau arčiau ir pamačiau rūkstančius dūmus. Matyt, poilsiautojai paliko neužgesintą laužą. Tokių smilkstančių laužų rytais čia ne vieną randu“, - pasakojo vydmantiškis Liudvikas Čeponas.

Jis apie degantį durpyną pranešė vydmantiškiams, kurie suskubo jį gesinti vandeniu iš šalia esančio tvenkinio. Vydmantiškis Algis Šimkus prie laužavietės atbėgo su kibirais. „Gal apie 12 kibirų vandens užliejom“, - sakė jis.

Smilkusioje vietoje dar buvo matyti laužavietės likučių: apdegusių lentgalių, šiukšlių.

L.Čeponas apie galimą gaisrą pranešė Kretingos seniūnijai, ši – ugniagesiams ir Ekstremalių situacijų valdymo centrui.

Atvykusių ugniagesių pagalbos nebereikėjo – laužavietę užgesino patys vydmantiškiai. Ugniagesiai automobiliu nebūtų galėję privažiuoti prie rūkstančios vietos – tarp ežero ir medžiais apaugusio durpyno – siauras, duobėtas kelias.

Gyventojai pasakojo, kad prie tvenkinio Vydmantuose dažnai poilsiautojai kūrena laužus. L.Čeponas ir A.Šimkus atsimena, kad seniau mišku apsodintas durpynas buvęs didesnis, vėliau čia iškasė tvenkinį.

Ekstremalių situacijų valdymo centro koordinatorius Albinas Šimkus pasidžiaugė, kad vydmantiškiai laiku sureagavo ir taip buvo išvengta didelio gaisro.

„Durpynuose laužus kūrenti draudžiama. Juk matyti, kur durpynas: linksta, linguoja žemė. Laužai durpynuose labai pavojingi: ugnis plinta požeminėmis srovėmis, ten, kur daugiau samanų. Šiuo metu sausa, vanduo nuslūgęs, todėl durpės sausesnės ir ugnis greičiau plinta. Be to, lapuočiai greitai užsidega: lapai sudžiūva ir ugnis ima plisti medžių lajomis. Jei gyventojai smilkstančios laužavietės būtų laiku neužgesinę, ugnis būtų išplitusi – tada tektų gesinti iš sraigtasparnio “, - kalbėjo A.Šimkus.

A.Šimkus pamena, kaip Vydmantų durpynas degė 1994 metų vasarą, kai oro temperatūra buvo šoktelėjusi iki 30 laipsnių. Tąkart durpynas buvo gesinamas mėnesį. „Užpili vandeniu, o už kelių metrų vėl dega“, - teigė A.Šimkus.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Rimantas Nagreckis teigė, kad draudžiama kurti laužus miškuose, aukštapelkėse, durpynuose ir arčiau kaip 100 metrų atstumu nuo jų. Už šių taisyklių nepaisymą gresia 25-250 Lt bauda.

„Negalima laužų kurti ten, kur yra medžių, sausų šakų, lapų. Baigus poilsį, negalima palikti rusenančio laužo. Paliekant laužavietę, būtina įsitikinti, kad ji tikrai užgesinta. Ypač dabar – kai taip sausa, visur išdžiūvę. Šiuo metu padaugėjo gaisrų Aukštaitijoje, nors ir pas mus gana dažnai dega sena žolė“, - sakė R.Nagreckis.

Jis patvirtino, kad gaisrai durpynuose dega ne atvira liepsna, o požemiu, nematyti, kur plinta liepsna. Žmogus, neatsargiai eidamas iš po apačios degančiu durpynu, gali įkristi į išdegusią duobę. R.Nagreckio teigimu, degančių durpynų dūmai yra labai pavojingi žmonėms, teršia gamtą.

Aukštutinio tipo durpynų, koks yra Vydmantuose, mūsų rajone esama ir daugiau: Kalniškių durpynas užima apie 80 ha ploto, nedideli durpynai yra Pryšmančiuose bei Imbarės seniūnijoje.

• Rašyti komentarą (0)