Lietuvos Respublikos finansų ministerija paskelbė Savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą – kokiose šalies savivaldybėse 2023-aisiais metais situacija buvo geriausia. Bendrame šalies savivaldybių reitinge Kretingos rajono savivaldybė atsidūrė 27-oje pozicijoje, ir teigiamas pokytis, palyginti su 2022 m., sudaro 1,98 proc. Nuo 2013-ųjų, kada savivaldybės ir buvo pradėtos vertinti, mūsų savivaldybėje teigiamas pokytis sudaro 68,98 proc.

Kam reikia GKI

Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sudarytas turint tikslą įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių nuo 2013 metų.

Finansų ministerijos teigimu, gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus, taip papildant bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas. Gyvenimo kokybės rodiklius ES valstybių narių lygiu vertina Eurostat. Didžioji dauguma Eurostat pateikiamų Gyvenimo kokybės rodiklių nėra renkami savivaldybių lygiu, todėl į savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) buvo įtraukti panašūs rodikliai, kurie sugrupuoti į 6 rinkinius. Eurostat gyvenimo kokybės tyrimuose, siekiant įvertinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe, yra atliekamos didelės apimties reprezentatyvios apklausos, kurios nėra atliekamos šiame savivaldybių GKI vertinime, tačiau pasitelkiami savivaldybių lygiu renkami rodikliai, kurie bent iš dalies galėtų lemti pasitenkinimą gyvenimo kokybe.

Savivaldybių GKI pagrindu pasirinktas gyvenimo kokybės modelis ir indeksas, kuris buvo taikytas atliekant ES struktūrinės paramos poveikio vertinimą gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje. Gyvenimo kokybė šiame modelyje buvo siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę signalizuoja pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis. Šis savivaldybių GKI buvo sudarytas atlikus gyvenimo kokybės matavimui skirtos mokslinės ir empirinės literatūros, taip pat tarptautinių organizacijų skaičiuojamų gyvenimo kokybės indeksų apžvalgą.

Gyvenimo kokybės tyrimui – 40 rodiklių

Savivaldybių gyvenimo kokybės indekso skaičiavimo metodika ir savivaldybių suskirstymas į klasterius buvo parengti vykdant ES paramos projektą, kurio tikslas išanalizuoti Lietuvos savivaldybių finansinės struktūros ilgalaikį tvarumą, siekiant skatinti efektyvų vietos viešųjų paslaugų teikimą, taikant Europos gerąja praktika pagrįstas standartinių išlaidų poreikio ir fiskalinio pajėgumo vertinimo priemones.

GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius nuo 2013 metų.

Suskirstytos į klasterius

Vertinant savivaldybes, jos yra suskirstytos į klasterius.

Didžiųjų miestų klasteriui priklauso Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybės.

Kaimiškųjų savivaldybių klasterį, kuriam priklauso ir Kretingos rajono savivaldybė, sudaro 38-ios šalies savivaldybės. Dar 12-a savivaldybių patenka į kitų savivaldybių klasterį, o kurortų klasterį sudaro Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miestų savivaldybės.

Didžiausias GKI yra Kauno miesto savivaldybėje, mažiausias – Kalvarijoje. Į didžiausio GKI penketą, be Kauno miesto, dar pateko Birštono, Kauno rajono, Kėdainių rajono ir Jonavos savivaldybės, į mažiausio GKI penketą, be Kalvarijos, – dar Vilkaviškio, Šakių, Prienų ir Raseinių savivaldybės.

Tarp 60 savivaldybių Kretingos rajono savivaldybė užima 27-ą poziciją. Šalia esančios savivaldybės, arba mūsų kaimynės, bendrame reitinge užima tokias pozicijas: Klaipėdos rajonas – 7-ą, Palangos miestas – 9-ą, Klaipėdos miestas – 3-ią, Plungės rajonas – 19-ą, Skuodo rajonas – 58-ą, papildomai dar būtų galima lyginti ir Neringos miestą, kuris užima 4-ą vietą bendrame šalies reitinge.

Pagal materialines gyvenimo sąlygas Kretingos rajonas užima 30-ą vietą, Klaipėdos rajonas – 5-ą, Palangos miestas – 8-ą, Klaipėdos miestas – 4-ą, Neringa – 59-ą, Plungės rajonas – 9-ą, Skuodo rajonas – 49-ą.

Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo vertinimą šios savivaldybės atrodo taip: Kretingos rajono 32-a vieta, Klaipėdos rajono – 11-a, Palangos miesto – 8-a, Klaipėdos miesto – 4-a, Neringa – 3-ia, Plungės rajono – 25-a, Skuodo rajono – 60-a.

Sveikatos paslaugos: Kretingos rajonas – 22-a vieta, Klaipėdos rajonas – 39-a, Palangos miestas – 7-a, Klaipėdos miestas – 4-a, Neringa – 10-a, Plungės rajonas – 18-a, Skuodo rajonas – 60-a.

Švietimo paslaugos: Kretingos rajonas – 20-a vieta, Klaipėdos rajonas – 47-a, Palangos miestas – 6-a, Klaipėdos miestas – 3-ia, Neringa – 51-a, Plungės rajonas – 43-ia, Skuodo rajonas – 19-a.

Pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą Kretingos rajonas stovi 19-oje pozicijoje, Klaipėdos rajonas – 2-oje, Palangos miestas – 16-oje, Klaipėdos miestas – 20-oje, Neringos miestas – 4-oje, Plungės rajonas – 15-oje, Skuodo rajonas – 59-oje.

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo įvertinimas Kretingos rajoną pakėlė aukščiausiai – į 17-ą vietą, Klaipėdos rajonas užėmė 13-ą v., Palangos miestas – 21-ą, Klaipėdos miestas – 6-ą, Neringa – 2-ą, Plungės rajonas – 39-ą, Skuodo rajonas – 16-ą.

Apskrityje uždirbame mažiausiai

Analizuojant Savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą, buvo įdomu palyginti kai kuriuos rodiklius. Pasirinktinai buvo parinkti vidutinio darbo užmokesčio, veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, materialinių investicijų, tekančių 1 tūkst. gyventojų, tiesioginių užsienio investicijų, įmonių apyvartos 1 tūkst. gyventojų, pridėtinės vertės gamybos sąnaudų 1 tūkst. gyventojų, praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, rodikliai.

Klaipėdos apskrityje didžiausią – 1 tūkst. 246,3 Eur – vidutinę algą gauna dirbantys Klaipėdos mieste, mažiausią – 993,3 Eur – Kretingos rajone. Klaipėdos rajone vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 tūkst. 95,1 Eur, Neringoje – 1 tūkst. 46,2 Eur, Palangos mieste – 1 tūkst. 18,7 Eur, Skuodo rajone – 999,9 Eur, Šilutės rajone – 999,7 Eur.

Veikiančių ūkio subjektų 1 tūkst. gyventojų daugiausiai – 114,71 – tenka Neringoje, mažiausiai – 22,5 – Skuodo rajone. Klaipėdos mieste jų tenka 52,52, Klaipėdos rajone – 45,27, Kretingos rajone – 35,76, Palangos mieste – 62,68, Šilutės rajone – 33,6.

Materialinių investicijų daugiausiai – 10 tūkst. 485,34 Eur – tenka Neringos miesto savivaldybėje, mažiausiai – 546,94 Eur – Skuodo rajone. Klaipėdos mieste jų tenka 4 tūkst. 881,23 Eur, Klaipėdos rajone – 3 tūkst. 234,32 Eur, Kretingos rajone – 1 tūkst. 290,24 Eur, Palangos mieste – 3 tūkst. 16,45 Eur, Šilutės rajone – 1 tūkst. 87,85 Eur.

Tiesioginių užsienio investicijų daugiausiai – 10 tūkst. 259 Eur – gauna Klaipėdos miestas, mažiausiai – 807 Eur – Skuodo rajonas, o Kretingos rajonas su 1 tūkst. 410 Eur investicijomis – antras nuo galo. Klaipėdos rajono savivaldybėje šių investicijų 1 tūkst. gyventojų tenka 4 tūkst. 286 Eur, Neringos mieste – 4 tūkst. 954 Eur, Palangos mieste – 8 tūkst. 529 Eur, Šilutės rajone – 1 tūkst. 941 Eur.

Pagal įmonių apyvartą 1 tūkst. gyventojų Klaipėdos apskritis atrodytų taip (mažėjančia tvarka): Klaipėdos miestas – 68 tūkst. 755,99 Eur, Klaipėdos rajonas – 41 tūkst. 917,32 Eur, Neringos miestas – 41 tūkst. 495,89 Eur, Palangos miestas – 36 tūkst. 947,34 Eur, Kretingos rajonas – 24 tūkst. 871,27 Eur, Šilutės rajonas – 15 tūkst. 738,86 Eur, Skuodo rajonas – 9 tūkst. 368,07 Eur.

Pridėtinės vertės gamybos sąnaudų 1 tūkst. gyventojų rodiklis (mažėjančia tvarka): Klaipėdos miestas – 19 tūkst. 465,91 Eur, Neringos miestas – 14 tūkst. 386,82 Eur, Palangos miestas – 10 tūkst. 63, 9 Eur, Klaipėdos rajonas – 9 tūkst. 891,7 Eur, Kretingos rajonas – 6 tūkst. 164,41 Eur, Šilutės rajonas – 4 tūkst. 692,08 Eur, Skuodo rajonas – 2 tūkst. 499,97 Eur.

Praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų Klaipėdos apskrities savivaldybėse (mažėjančia tvarka): Klaipėdos miestas – 207,05; Palangos miestas – 147,84; Šilutės rajonas – 82,18; Kretingos rajonas – 65,17; Neringos miestas – 37,53; Skuodo rajonas – 34,86; Klaipėdos rajonas – 34,05.

Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (mažėjančia tvarka): Palangos miestas – 957,75; Kretingos rajonas – 487,21; Klaipėdos miestas – 341,19; Neringos miestas – 349,28; Skuodo rajonas – 263,93; Šilutės rajonas – 63,35, Klaipėdos rajonas – 36,84.

Tai – tik keli rodikliai iš 40-ies, kuriuos vertino Gyvenimo kokybės indekso statistai. Išsamesne informacija galima pasidomėti individualiai, ją susiradus Finansų ministerijos nuorodose.

Kaip Kretingos rajonas atrodo tarp kitų Klaipėdos apskrities rajonų ir šalies mastu, ar Kretingos rajone gyventi gera, tesprendžia kiekvienas rajono gyventojas asmeniškai, o rajono vadovams rodiklių įvertinimas yra geras „paruoštukas“ – ar geru keliu einama ir kokią rajono ateitį būtų galima planuoti.

• Rašyti komentarą (8)