Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus, Kretingos mieste pastatyti 75 konteineriai maisto atliekoms rūšiuoti. Pirmasis reisas į perdirbimo įmonę – jau gruodžio 17-ąją.

Atliekų surinkimo vietose Kretingoje jau pastatyti ir stumdomi konteineriai rudu dangčiu, skirti maisto likučiams rūšiuoti. Pirmasis konteinerių turinį išvešiančios komunalininkų mašinos reisas į šalia Dumpių regioninio sąvartyno veikiantį maisto atliekų apdorojimo cechą numatytas jau gruodžio 17-ąją.

Pasiteisino vieninga tvarka

Maisto rūšiavimo pradininkai regione – klaipėdiečiai, po jų sekė Neringa, Klaipėdos rajonas, Šilutė, Palanga. „Dabar štai gera žinia atskrieja ir iš Kretingos“, – pasidžiaugė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius. Anot jo, maisto rūšiavimo pradžia nenuvylė, atliekos atvežamos tvarkingos, be priemaišų – žaliava kompostui ir biodujoms gaminti gaunama kokybiška. Ekologija bei tinkama perdirbti žaliava ir yra pagrindinis tikslas.

„Matom žmonių norą ir supratimą, bent jau besipriešinančių įvestai naujajai tvarkai nėra. Gal šiek tiek čia ir mūsų nuopelnas, kad paruošėme vieningą visam regionui informacinę medžiagą, visiems galioja ta pati taisyklė: į šiukšliadėžę įsikloti plastikinį maišelį, ten dėti, kas lieka nuo stalo, stipriai užrišti ir išnešti į tam skirtąjį konteinerį rudu dangčiu“, – sakė A. Liubinavičius.

KRATC atstovas akcentavo, kad tiek Klaipėdoje, tiek Palangoje, tiek Šilutės ar kituose rajonuose maisto rūšiavimo sistema nėra baigtinė, kol kas rūšiuojama tik daugiabučių namų kvartaluose. Ateityje bus sukurta daugiau infrastruktūros ir individualiems namams.

Tapo brangiausia paslauga

Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, Kretingos mieste buvo numatyta pastatyti 105 maisto atliekų konteinerius, tačiau rajono Savivaldybė nusprendė apsiriboti 75-iais, nes, tarkim, miesto centre esančioje Rotušės aikštėje arba, pavyzdžiui, Kęstučio gatvėje įsikomponavę šalia kitoms atliekoms skirtų požeminių konteinerių antžeminiai atrodytų negražiai, gadintų vaizdą.

Teoriniais skaičiavimais, vienas Kretingos gyventojas per metus turėtų sukaupti apie 75 kilogramus maisto atliekų, į perdirbimo cechą turėtų būti išgabenta apie 300 tonų. Bendrovės direktoriaus manymu, bent pradžioje tokių skaičių pasiekti nesitikima, kurį laiką gali tekti vežti ir dalį „oro“.

„Kad sistema būtų įgyvendinama kuo sklandžiau, pirmiausia reikia žmonių sąmoningumo. Kai kuriems jo trūksta. Kiek prašom, kad pakuotes mestų į tam skirtą konteinerį, tačiau kolektyviniame atliekų sraute prie daugiabučių vis tiek atsiduria visko ir daug. Individualių namų savininkai šiuo atžvilgiu, galima sakyti, tvarkingi. Viliamės, kad ir maisto atliekas jie rūšiuos tvarkingai“, – sakė P. Ruškus.

Tonos maisto atliekų surinkimas ir išvežimas į apdorojimo cechą Dumpiuose „Kretingos komunalininkui“ kainuos per 260 eurų, ir tai bus kol kas pati brangiausia šios įmonės atliekama paslauga. Palyginimui – tonos mišriųjų atliekų surinkimas ir išvežimas – 62 eurai.

Abejojo, ar užpildys konteinerius

„Bus nuostolinga, atliekų turėtojams sukils mokesčiai, o laukiamo efekto negausime“, – savo įžvalgomis pasidalijo buvęs „Kretingos komunalininko“ direktorius, vėliau kurį laiką ir „Palangos komunaliniam ūkiui“ vadovavęs kretingiškis Konstantinas Skierus.

Pašnekovo žodžiais, žiemą namuose kaupti maisto atliekas – pusė bėdos, ne taip greitai genda, ko nesuvalgai, galima pasidėti ir balkone arba terasoje. O vasarą žmonės laikyti nenorės vien dėl smarvės – tokia esanti Vilniaus patirtis.

Tvarka atskirai rūšiuoti maisto atliekas nuo 2024 metų numatyta Lietuvos teisės aktuose, šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos valstybes nares įgyvendinti įpareigojo ES direktyva. Bet, K. Skieraus įsitikinimu, tai galima pritaikyti milijoniniams miestams, kaip, pavyzdžiui, Lenkijos sostinė Varšuva, kuri pagal gyventojų skaičių yra visos Lietuvos dydžio. Arba bent jau tokiems, kaip Vilnius, Kaunas, gal dar Klaipėda, kur daugiau prabangių kvartalų, ir išmetama daugiau maisto atliekų.

„O kas čia pas mus, Kretingoje? Jei nekompostuoja, gal kokią bulvės lupeną arba banano žievę kas ir įmes, bet kad užpildytų konteinerius, neįsivaizduoju...“ – kalbėjo K. Skierus.

Kiaušinių lukštai – nuo šliužų, lupenos – trąša

Panašiai mąsto ir „Pajūrio naujienų“ pakalbinta skaitytoja Valerija: ne tik ji, o, kiek girdėjo, ir pažįstami iš sudžiūvusios duonos mėgsta pasigaminti džiūvėsėlių, bananų ir apelsinų žieves, bulvių lupenas, morkų skutenas, kopūstų lapus, išspaustas citrinas deda į komposto dėžes, šiuo kompostu maitina Kalifornijos sliekus. Be to, bulvių lupenos esančios puikiausia trąša juodiesiems serbentams.

„Vasarą aš kaupiu dar ir kiaušinių lukštus. Kad ilgiau pabuvę neskleistų nemalonaus kvapo, prieš tai juos nuskalauju vandeniu, padžiovinu ir dedu į kibirėlį, pagrūdu, vėl pridedu naujų. Sutrupintus lukštus sode paskleidžiu aplink paprikas, kitus augalus – ir patręšia, ir dar nuo šliužų labai gerai apsaugo“, – sakė kretingiškė. Ji teigė, ko gero, nekompostuojanti tik kaulų, nes jie ilgai tręšta, ištampo ir atklydę šunys.

Ką į maisto rūšiavimo konteinerį mesti, ko ne

Į maisto atliekų konteinerius turi būti metami kavos ir arbatos tirščiai, arbatos pakeliai, pieno produktai, kiaušinių lukštai, vaisių ir daržovių likučiai, riešutai, sėklos, grybai, maistu suteptos kartoninės pakuotės, popierinės servetėlės, naudoti netinkami maisto produktai, kaip, pavyzdžiui, mišrainės, mėsos, žuvies, jūros gėrybių atliekos, kaulai, kruopos, duonos ir konditerijos gaminiai. Negalima mesti palaidų atliekų, taip pat produktų, supakuotų stiklinėse ir metalinėse pakuotėse, pelenų, vaistų, žemių, aliejaus ir kitų skystų atliekų.

Aplinkos ministerijos specialistai dar pasidalijo ir praktiniais patarimais, kaip namuose laikyti biologines atliekas: geriausia joms naudoti kibirėlį su dangčiu, padėti jį lengvai pasiekiamoje vėsioje vietoje virtuvėje sandariai uždarytą, kad turinio nepasiektų musės. Kibirėlį ištuštinti geriausia kas 2–3 dienas.

Kaip sakė „Kretingos komunalininko“ vadovas, daugiabučių gyventojams ir šiuo metu dar dalijami 7 litrų talpos kibirėliai, o individualių namų valdoms – ir tokie kibirėliai, ir 120 litrų talpos maisto atliekų konteineriai.

Klaipėdos įmonėje „Švaros projektai“ anksčiau dirbusio kretingiškio Prano Liaučiaus nuomone, svarbu yra apie naujovę kuo daugiau kalbėtis su bendruomenėmis, jų pirmininkais, namų valdų atstovais, taip pat mokyklose nuo pradinių klasių vaikams aiškinti – parėję po pamokų, jie papasakos tėvams.

„Pastebiu, kad bet kokias atliekas žmonės rūšiuoja vis dar atsainiai, tad ir dėl maisto atliekų rūšiavimo, jei norime rezultato, reikės gerokai padirbėti“, – neabejojo jis.

• Rašyti komentarą (17)