Medelyno vadovo Ramūno Kaubrio teigimu, pastaruoju metu ypač populiarios eglutės vazonuose. Šventėms pasibaigus, žmonės dažniausiai jas perkelia į erdves prie namų.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, nuo šio ketvirtadienio Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio medelyne Rubuliuose oficialiai bus pradėta prekiauti Kalėdų medžiais. Jų medelynas pasiruošęs parduoti apie 10–12 tūkstančių.

Populiariausios – vazonuose

Bet ir lig tol, pasak medelyno vadovo Ramūno Kaubrio, vis kas nors pagal susitarimą čia užsuka: du puošnūs – vienas 15-os, kitas 10-ies metrų ūgio – normandiniai kėniai jau prieš kurį laiką išvyko į Palangą bei Šventąją, papuošė šių miestų aikščių erdves, be to, apie 90 eglučių vazonuose iš anksto išsivežė aplinkinių kavinių ir viešbučių savininkai, individualių valdų gyventojai. Kaip sakė R. Kaubrys, būtent vazoninės eglutės tampa vis populiaresnės, nes, šventėms pasibaigus ir nurinkus puošmenas, galima pratęsti jų gyvenimą: daugelis gyventojų perkelia į savo sklypus prie namų, o būna, kad, kaip pavyzdžiui, kai kurios mokyklos arba bažnyčios, medelį atveža pasodinti atgal į plantaciją. Toks žmonių požiūris į gyvą medį ir į gamtą medelyno vadovą džiugina.

Šiemet šventėms iš viso paruoša apie 300 eglučių vazonuose, o kirstinės bus parduodamos pagal poreikį.

Kaip jį išsaugoti

Parsivežus namo vazoninį medį, svarbiausia užtikrinti, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu jis nepritrūktų drėgmės. Todėl negerai būtų vazoną statyti arti radiatoriaus arba ant šildomų grindų – tokiu atveju eglutės šaknys labai greitai perdžiūva, sunku medelį išlaikyti sveiką. Patariama laistyti, bet neperlaistyti, o jeigu kambaryje oras sausas, galima apipurkšti kambario temperatūros vandeniu, kuris reikiamos drėgmės gauti leis per spyglius. Vazoninę eglutę rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip dvi savaites.

Medelyno specialistės Lauros Norkuvienės teigimu, negalima medeliui sukelti temperatūros šoko – pasibaigus šventėms, patariama iškart neišnešti į lauką, o laikyti vėsesnėje patalpoje – prieangyje, verandoje, įstiklintame balkone, laiptinėje, jeigu yra langai, ir pro juos patenka šviesos, – garaže. Eglutę persodinti reikia ne atsižvelgus į kalendorinį pavasarį, o įsitikinus, kad iš žemės jau visiškai išėjo pašalas.

Kėniai gražūs, bet lepūnai

Urėdijos medelynas parduoti turi 4 ar 5 didelius ir maždaug 20–30 mažesnių kirstų kėnių. Jų čia ir auginama gerokai mažiau, maždaug 10-ies hektarų plantacijoje šie augalai užima tik apie 1 proc. ploto. Anot pašnekovų, auginti kėnius – iššūkis, nes tai ne mūsų krašto, o atvežtiniai medžiai, – jautresni, mūsų sąlygomis lėčiau auga.

Nors kėnių spygliai ypač gražūs, ryškiai žali, švelnūs ir ilgiau išsilaiko, anot 20 metų medelyne dirbančios specialistės L. Norkuvienės, savo namuose norintiems to tikrojo mūsų tėvų ir senelių Kalėdų kvapo vis dėlto labiausiai tiks paprastos lietuviškos eglutės, kurios itin gražiai suformuotos. Visos eglutės plantacijoje užaugintos iš sodmenų. Išaižytų sėklų jiems pavasarį kretingiškiai parsiveža iš Dubravos medelyno.

Specialistės Lauros Norkuvienės žodžiais, nieko nėra gražiau, kaip per Kalėdas savo namuose turėti tikrą mišku kvepiančią eglutę, primenančią vaikystę pas tėvus ar senelius.

Sidabrinių nenori, nes primena kremlių

„Patys geriausi pirkėjai yra menininkai, o reikliausi – buhalteriai. Menininkui kuo eglė bus šleivesnė, tuo gražesnė: „Va, šita tai įdomi!“, – džiaugiasi. Buhalteris skaičiuoja skaičiuoja, lygina: simetriška – nesimetriška, tiesi ar nelabai. Vaikšto vaikšto aplink tą eglę, ratus suka ir galiausiai išvažiuoja be nieko“, – juokėsi medelyno vadovas. L. Norkuvienė pridūrė, kad Kalėdų medžius itin kruopščiai renkasi ir pensininkai.

Pastaruoju metu žmonės mažiau dairosi į sidabrines eglutes. „Aš ir pats klausiau, kodėl? Pasirodo, vykstant karui Ukrainoje, kai kurie jas tapatina... su prie kremliaus Maskvoje augančiomis sidabrinėmis eglėmis, kratosi „rusiškų“, – pasakojo R. Kaubrys.

Kainos pakilo, bet nedaug

Anot pašnekovų, Kalėdų medelių kainos medelyne panašios, kaip ir pernai: pavyzdžiui, iki metro ūgio kirstinė eglė kainuoja apie 9 eurus, pusmetriu aukštesnė – apie 11, o 2 m – apie 16 eurų. Iki metro ūgio eglutė vazone – 12 eurų, nuo 1iki 1,5 metro – 15 eurų, aukštesnė gali kainuoti 30, o per 2 m ūgio – ir 50 eurų.

„Ar tai brangu? – retoriškai klausė vadovas. – Na, tai tada suskaičiuokim, pavyzdžiui, šios eglės menturius (šakų pakopas – aut. pastaba). Jų – 10, vadinasi, medis yra augęs mažiausiai tiek metų, o dar įskaičiuokim daiginimą.“

Už simbolinę kainą medelyne klientai gali nusipirkti ir šakų, tačiau per kasmetinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ gruodžio 18-ąją nuo 12 valandos Kretingos Rotušės aikštėje urėdija jas dalins veltui.

Savavališkai geriau nekirsti

Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignev Glaz, už savavališką eglučių kirtimą valstybiniuose miškuose numatyta administracinė atsakomybė: privačiam asmeniui gresia 60–300 eurų bauda ir padarytos žalos gamtai atlyginimas, o juridiniam asmeniui – bauda nuo 300 iki 600 eurų. Privataus miško savininkas savo valdoje gali išsikirsti vieną ar kelias eglutes savo reikmėms ir be specialaus leidimo, tik patariama su savimi turėti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir, jeigu reikės, parodyti pareigūnams, kur eglutės kirstos.

„Nerekomenduojama eglučių kirsti miško želdinių plotuose. Reikėtų jų ieškoti proskynose, palei griovius, po elektros perdavimo linijomis. Tačiau paprasčiausia eglutę nusikirsti yra specialiai įrengtoje kalėdinių eglučių plantacijoje“, – akcentavo Z. Glaz.

• Rašyti komentarą (4)