Gydytojas ortopedas-traumatologas Žydrūnas Vitkauskas: „Negydant tam tikrų traumų, žmogus gali likti neįgalus.“

Šiaulių krašte puikiai žinomas gydytojas ortopedas-traumatologas Žydrūnas Vitkauskas prieš kelerius metus, per pandemiją, „atrado“ jaukų Kretingoje įsikūrusį medicinos centrą „Northway“. Pažinęs Vakarų krašto pacientus čia ir liko – medicinos centre „Northway“ gydytojas iki šiol konsultuoja ir atlieka operacijas.

Ko neparodo rentgeno tyrimas?

Kasdieniame darbe gydytojas Ž. Vitkauskas dažnai susiduria su sportinių, buitinių traumų pasekmėmis. Šaltuoju metų laikų šią pacientų kategoriją tradiciškai papildo paslydusiųjų ir parkritusiųjų gretos. Tiesa, ne visi patyrę tokias traumas suskumba kreiptis į ortopedą-traumatologą. Kai kurie gydytojo duris praveria praėjus metams ar net keleriems po traumos.

Nugriuvo, susitrenkė petį, po kelias savaites trukusių skausmų kreipėsi į gydytoją, tačiau rentgeno tyrimas lūžio neparodė. Sulaukęs patarimo mankštinti petį, žmogus dažniausiai toliau kenčia skausmą.

„Rentgeno tyrimas parodo tik rimtas ir kritines traumas – kaulo lūžį arba išnirimą, o štai vidutinio ar lengvo stiprumo traumų, tokių, kaip plyšusios sausgyslės ar pažeisti peties raiščiai, šis tyrimas neatskleidžia, nors jų negydant žmogus gali tapti ir neįgalus“, – paaiškino gydytojas Ž. Vitkauskas.

Medicinos centre „Northway“ galima atlikti modernius rentgenologinius ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus. Pasak ortopedo-traumatologo, tokios galimybės leidžia nustatyti tikslesnę diagnozę.

Paaiškino, kodėl neverta delsti

Gydytojas pastebi, kad sportuojantys žmonės peties traumas dažniausiai patiria, kai tenka aukštai kelti rankas, keliant svorius ar judesį atliekant netaisyklingai, neatsargiai. „Po smūgio nudiegė, suskaudo, bet ir praėjo“, – taip delsimą kreiptis pagalbos dažniausiai nusako pacientai.

„Jeigu žmogus delsia ir į gydytoją kreipiasi tik po metų ar dar vėliau, dažnai tenka konstatuoti, kad išgelbėti gali sąnario keitimas ar kita sudėtinga operacija – būklė pernelyg užleista. Jei žmogus kreiptųsi per mėnesį po traumos, atlikus tyrimus ir suteikus gydymą jis galėtų turėti sveiką ranką“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Kada patyrus traumą reikėtų kreiptis? Pasak traumatologo, jei skausmas nepraeina savaitę ir ilgiau, nors rentgeno tyrimas nieko neparodo, bet pažeistą ranką sunku pakelti, skauda – reikėtų pasitarti su gydytoju traumatologu, kuris specializuojasi peties sąnario gydyme. „Tokiu atveju abiem pusėms bus lengviau: pacientui bus suteikta reikiama pagalba, o gydytojas galės atlikti mažesnės apimties operaciją“, – paaiškino Ž. Vitkauskas.

Paklaustas, ar žemaičiai – kantrūs ir neskubantys kreiptis pagalbos pacientai, gydytojas pašmaikštavo: „Nežinau, ar žemaičiai yra kantrūs, bet tikrai faini!“

Operacijas kompensuoja

Ortopedui-traumatologui dažniausiai tenka atlikti dvejų rūšių tausojančias peties artroskopines operacijas: peties sąnarį stabilizuojančias ir kai pažeidžiami už tam tikrų judesių atlikimą atsakingi raumenys bei sausgyslės. Pastarosios operacijos prireikia tam, kad judesiai nebūtų skausmingi. Paklaustas, kuo ypatingos tausojančios artroskopinės operacijos, Ž. Vitkauskas paaiškino: „Tai yra geriausia, ką ortopedinė chirurgija atrado per pastaruosius 50 metų. Artroskopija – maksimaliai tausojanti operacija, padedanti pacientui greičiau atsistatyti.“

Vakarų Lietuvos pacientams pasisekė – medicinos centras „Northway“ Kretingoje turi sutartį su Teritorine ligonių kasa, tad operacijos kaina yra kompensuojama.

Susidomėjo alaus gamyba

„Operacijos metu paciento sveikata ir gyvybė yra komandos rankose. Geras gydytojas yra pailsėjęs gydytojas. Jis privalo rasti laiko sau, būti geros nuotaikos, puikiai nusiteikęs, kad maksimaliai padėtų pacientui“, – įsitikinęs Ž. Vitkauskas.

Daugiau negu 20 metų patirtį turintis gydytojas žino, kaip geriausia „išvalyti“ galvą bei pailsėti. Pašnekovas su užsidegimu pasakoja apie prieš trejus metus rastą pomėgį – kraftinio alaus gamybą.

„Alus yra gyvas. Gyvos mielės kuria dievišką produktą, vadinamą alumi. Iš cukraus. Kas yra cukrus? Nuodas, o kas yra alus? Vaistas! Taip mes iš nuodo kuriame vaistus, – šmaikštavo Ž. Vitkauskas. – Alaus gamyba – tai neribotos galimybės ir improvizacija, atsijungimas nuo kasdienybės, kai penkias ar šešias valandas stebi katilus, spaudimus, paskui tą „kūdikį“ augini, brandini porą trejetą mėnesių, o vėliau kolegos ragauja. Giria arba ne. Dalinimasis teikia džiaugsmą.“

Paklaustas, kaip randa laiko tokiam užsiėmimui, gydytojas priminė, kad nuo seno lietuviai alų virė, kai būdavo baigti visi žemės darbai. Nuo pat XI a. Lietuvoje susiformavo visoje Europoje unikalios aludarystės tradicijos: pirmiausia valdovų pilyse, vėliau išplitusios po visą kraštą. Amato paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą. Ne išimtis ir Ž. Vitkauskas – alaus gamyba susidomėjo įkvėptas žmonos senelio, buvusio garsaus savo krašto aludario ir išsaugotos jo senovinės alaus virimo įrangos.

„Northway“ medicinos centro informacija

• Rašyti komentarą (2)