Stanislovas Rudys (kairėje) ir Algirdas Zeigis jau dirba inkilų „fabrikėlyje“.

Artėjant žiemai, trijuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose, tarp jų ir Kretingos, pradėti inkilų kalimo darbai – kad pavasarį grįžtantys paukščiai iškart galėtų įsikurti naujuose namuose.

Pelėdos perės netrukus

Iš viso planuojama pagaminti 8 tūkst. 200 inkilų. Procese, be Kretingos, šiuo metu dalyvauja Raseinių ir Tauragės regioniniai padaliniai. Jie gamina inkilus skirtingiems paukščiams – pavyzdžiui, Raseinių miškininkai sukals 2 tūkst. 100 namelių, kurių daugiausiai bus skirta šikšnosparniams ir miegapelėms, tauragiškiai – 3 tūkst. 100 inkilų. Didžioji dalis atiteks zylėms, musinukėms bei varnėnams, per 300 – žvirblinėms pelėdoms, žalvarniams, kukučiams, žaliosioms ir pilkosioms meletoms. O Kretingos rajoniniam padaliniui patikėta naujus namus „pastatyti“ daugiausia musinukėms, zylėms, varnėnams bei uralinėms ir naminėms pelėdoms – iš viso kretingiškiai turės pagaminti 2 tūkst. 540 inkilų. Beveik 1 tūkst. 700 būtent zylėms ir musinukėms.

Įprasčiau, kad inkilai parskrendantiems paukščiams gaminami ir keliami artėjant pavasariui, tačiau Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė teigė, kad, pavyzdžiui, šikšnosparniai, kuriems inkilų, kad ir ne tiek daug, bet pagamina ir kretingiškiai, peri rudenį, o pelėdos – jau ant kulnų minantį sausį.

Šiemet Kretingos padalinio miškininkai savo regiono girininkijose iškėlė apie 400 inkilų, kuriuos, kaip G. Banienė pavadino, prie urėdijos esančiame fabrikėlyje mechaniniais plaktukais sukalė urėdijos darbininkai. Dabar jie – Rimvydas Vaičekauskas, Stanislovas Rudys, Algirdas Zeigis ir Viktoras Mažionis – rankoves raitojasi ir vėl. Per dieną sparnuočiams vyrai suspėja pagaminti ir iki 100 medinių namelių.

Kretingos regioniniame padalinyje pagamintų paukščių namelių gausa pavasarį atrodė išties įspūdingai.

Svarbu, ką pataria ornitologai

Namuose konstruojantiems inkilus G. Banienė patarė vadovautis ornitologų rekomendacijomis: koks turi būti dugno vidaus plotas ir gylis, kokio dydžio landos skersmuo.

„Vieni pirmųjų pavasarį namus sau mėgsta matuotis varnėnai – kartais bando vieną petį įkišti, bando kitą – netelpa“, – sakė G. Banienė. Varnėnams skirto inkilo landos skersmuo turėtų būti apie 4,5–5 cm, zylėms ir musinukėms – maždaug 3–3,5 cm, naminėms pelėdoms – 13 cm, o didiesiems dančiasnapiams – net iki 18 cm.

Svarbu ir lentos, iš kurių gaminami inkilai. Pasak specialistės, vidinės lentos turi būti neobliuotos, truputį šiurkščios, kad iš kiaušinių išsiritę paukščiukai, atėjus laikui, galėtų nagais užsikabinti ir lengviau iš inkilo „išlipti“, išskristi.

Ypač netinka plastmasiniai inkilai. „Ir tokiame inkile tėvai jauniklius išperės, bet ar įsivaizduojat, kaip mažyliai iš tokio išlįstų? Netinkamas inkilas jiems gali tapti spąstais“, – sakė G. Banienė.

Pakabinus inkilą, būtina jį ir prižiūrėti, per rudenį ir žiemą išbuvusius išvalyti, kad nesikauptų lizdinė medžiaga, kurioje dėl drėgmės vystosi parazitai, galintys kelti pavojų sparnuočiams naujakuriams.

• Rašyti komentarą (3)