|
|
|
Žemę grąžina parke
Sovietmečiu, Karolio Požėlos kolūkio laikais, suformuoto 9,77 ha Rūdaičių parko dalis - 0,27 ha atitenka čia žemę turėjusios Ernos Jagutienės šeimos turtinių teisių perėmėjai Rūtai Bukolienei. Taip vakar nusprendė Kretingos rajono savivaldybės taryba, leidusi 0,27 ha išbraukti iš visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų.
Tarybos sprendimas nebuvo vienbalsis. Nors iš 24 tarybos narių sprendimui pritarė dauguma - 14, 9 susilaikė, 1 buvo prieš. Nepritariantys ne kartą praeityje ir šiemet gražiausia pripažintos Kretingos rajono gyvenvietės parko žemės dalijimui būgštavo, kad visuomenės reikmėms skirtoje žemėje atkūrus nuosavybės teisę į turėtą žemę vienam, atsiras eilė kitų. Pavojus netekti visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų yra realus, kadangi dauguma jų tebėra neįteisinta detaliaisiais planais. “Turime revizuoti 1998 metų tarybos sprendimą (1998-10-29 sprendimą Nr. 82 “Dėl neprivatizuotinų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų plotų bei ribų tvirtinimo”,- aut. past.) - išsiaiškinti, kurias teritorijas galime sugrąžinti kaip turėtą žemę ar parduoti ir dar uždirbti, o toms, kurios yra būtinos bendriems poreikiams, kad Savivaldybė kuo skubiau rengtų detaliuosius planus”,- ragino tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis. Svarstydami klausimą dėl žemės grąžinimo, tarybos nariai pasigedo Rūdaičių bendruomenės oficialaus pareiškimo - pritaria rūdaitiškiai ar ne, kad dalis visiems skirto parko taptų privačia valda. Atostogaujantį seniūną Antaną Gedminą pavaduojanti Danutė Šeputienė tvirtino, jog seniūnija ir dauguma Rūdaičių gyventojų pritaria, kad E.Jagutienei parke būtų sugrąžinta žemė. Tarybos nariams paprašius šį pritarimą patvirtinančio bendruomenės susirinkimo protokolo, D.Šeputienė nebebuvo tokia užtikrinta, ėmė teisintis, kad apie sprendimo projektą sužinojo tik tarybos posėdžio išvakarėse ir nuomonės apie jį pasiteiravo anaiptol ne daugumos, o vieno-kito rūdaitiškio. Buvo politikų, kurie siūlė atidėti klausimo dėl žemės grąžinimo itin jautrioje teritorijoje svarstymą, kol nebus bendruomenės valios pareiškimo. Tarp jų - ir Vitalijus Galuškinas. “Situacija tragikomiška. Visuomenės teritorijos yra visuomenei, kurios interesus ginti esame išrinkti. Šiandieną priėmėme sprendimą nežinodami bendruomenės nuomonės, kuri gal po pusės metų mus purtys ant šakių”,- priėmus sprendimą kalbėjo jis. Tarybos narius grąžinti E.Jagutienei parke esančią žemę įtikinėjo meras Valerijonas Kubilius. “Kodėl jūs guldote galvą už šitą sprendimą? Sėdėkite tyliai, santūriai”,- merui patarė Virginijus Brazauskas. V.Kubilius skolingas neliko: “Aš turiu tokią pat teisę, kaip ir tu. Gal tu turi interesą, kad ateitų ir tavęs paprašytų”. Bendras grąžinamos žemės plotas sudaro 0,4133 ha, iš kurio 0,27 ha yra parkas. Žemės sklypas plyti iki pat vandens. Pagal tarybos priimtą sprendimą nuo vandens telkinio bendram viešam naudojimui paliekama 25 metrų pakrantės juosta.
Sprendžia - nenusprendžia
Kartą per mėnesį į eilinius posėdžius susirenkanti 25 politikų rajono taryba rugpjūčio posėdyje trečią kartą spręs, kaip panaudoti 450 tūkst. Lt, skirtus iš valstybės biudžeto socialiniam būstui pirkti, ir kokias nustatyti nuotekų ištraukimo bei išvežimo paslaugų, kurias gyventojams teikia “Kretingos vandenys”, kainas. Birželio mėnesį vykusiame posėdyje tarybos nariai nepritarė Savivaldybės administracijos sprendimo projektui už socialiniam būstui įsigyti iš valstybės skirtus 450 tūkst. Lt pirkti butus, kaip buvo įprasta lig šiolei. Tąsyk tarybos nariai pritarė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Stepono Baltuonio ne pirmąkart teikiamam pasiūlymui pinigus, už kuriuos nuperka vos vieną-kitą butą, panaudoti daugiabučio socialiai remtiniems žmonėms statybai, ir taip būstu aprūpinti didesnį žmonių skaičių. Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis aiškino, jog panaudoti 450 tūkst. Lt daugiabučio projektavimui nesuspės ir bus priversti pinigus grąžinti į valstybės biudžetą, todėl šiemet belieka vėl pirkti butus. Jam pritarė meras Valerijonas Kubilius, be to pareiškęs, kad jeigu šiais metais namą ir pavyktų suprojektuoti, visiškai neaišku, ar kitąmet Savivaldybė iš valstybės biudžeto gautų pinigų jo statybai. “Dabar, kai gilėja ekonomikos krizė, tikimybė maža”,- teigė meras. Mero, direktoriaus argumentą, kad Savivaldybė neturi ir sklypo su parengtu detaliuoju planu daugiabučiui statyti, tarybos nariai įrodinėjo esant nepagrįstu. “Sklypą daugiabučiui galima suformuoti Kretingos Geštautų, Kluonalių projektuojamuose (kuriems rengiami detalieji planai) individualių namų kvartaluose. Čia yra sklypų, nepatrauklių individualiai statybai, tačiau suformavus atitinkamą infrastruktūrą - tinkamų daugiabučiui”,- tikino Vitalijus Galuškinas. Taryba antrąkart įpareigojo Savivaldybės administraciją ieškoti galimybių, kaip 450 tūkst. Lt panaudoti daugiabučiui gyvenamajam namui statyti bei rugpjūčio mėnesio posėdžiui parengti šį įpareigojimą atitinkantį sprendimo projektą. Povilo Turauskio siūlymą daugiabutį statyti Salantuose, kur lengviau sprendžiama žemės sklypų problema, sukritikavo meras Valerijonas Kubilius, pareikšdamas, jog nebe tie laikai, kad valdžia galėtų žmones priverstinai apgyvendinti Salantuose. Tarybai atkakliai siekiant socialiai remtiniems pastatyti daugiabutį, V.Černeckis prasitarė, jog 450 tūkst. Lt Savivaldybė neprarastų, jeigu juos avansu sumokėtų namo projektuotojams. Šiandieną eilėje buto laukia per 250 socialiai remtinų rajono Savivaldybės gyventojų. Senos statybos 1 kambario butas Kretingoje dabar kainuoja per 150 tūkst. Lt, tad už 450 tūkst. Lt eilė sumažėtų 2-3 laukiančiaisiais. Taryba antrą kartą atmetė bendrovės “Kretingos vandenys” nustatytas nuotekų ištraukimo ir išvežimo asenizacine mašina gyventojams teikiamos paslaugos kainas, kurios, palyginus su dabar galiojančiomis, didinamos 58 proc. Tarybos nariai tvirtino, jog pateiktos kainos yra nepagrįstos, kad nuotekos į “Kretingos vandenų” kanalizaciją supilamos ir pinigai byra į kažkieno kišenes, aplenkiant įmonės kasą. Tą viename tarybos komiteto posėdyje pripažinusi ir pati bendrovės direktorė Irina Vigelienė, teigdama, jog įmonės darbuotojai randa nulaužtą nuotekų išpylimo angos dangčio spyną. “Tų šulinių mieste ir rajone - šimtai, visų jų nesukontroliuosi”,- įmonės direktorę bandė užstoti meras Valerijonas Kubilius. Povilo Turauskio nuomone, naujos nuotekų ištraukimo ir išvežimo kainos yra tam, kad galėtų dar daugiau “lupti” iš tų, kurie sąžiningai moka įmonei. “Po klausimo atidėjimo nieko nepadarė. Prašėme priemonių plano. Jo nėra. Negerbiame savęs”,- piktinosi tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Tomas Brasas “Kretingos vandenų” direktore I.Vigeliene, kad ši nepaiso tarybos sprendimų. Meras ir kiti pastebėjo, kad nuotekų, išsiurbtų ir atvežtų iš gyventojų, tvarkymas (vienos mašinos turinio nuvedimas, valymas) už dabartinę tarybos nustatytą kainą turėtų kainuoti taip pat keliskart daugiau : 1,5-2 tūkst. Lt, jei užterštumas mažas, o esant dideliam užterštumui - nuo 3 iki 5 tūkst. Lt. Nuostolingai dirbanti įmonė “Kretingos vandenys” turės trečią kartą įrodinėti tarybos nariams nuotekų išsiurbimo ir išvežimo paslaugos gyventojams kainos didinimo pagrįstumą.
Skyrė pinigų švietimo įstaigų apsaugai
Taryba 41,1 tūkst. Lt padidino lėšas rajono mokyklų, vaikų darželių apsaugai gerinti. Lėšos skirtos 11 įstaigų. Daugiausia - 10,6 tūkst. Lt - teko Marijono Daujoto vidurinei mokyklai, kurios signalizacijos gedimais skundžiasi ir aplinkinių namų gyventojai. Svarstant šį klausimą tarybos narė Vida Giedrimienė pasiūlė Savivaldybės administracijai nebepratęsti sutarties su mokyklų apsaugą aplaidžiai vykdančia bendrove “Apsaugos komanda” ir baigiantis sutarčiai šių metų pabaigoje skelbti konkursą naujai bendrovei parinkti. Tarybos narė susirūpinusi dėl niekieno nesaugomų ir niokojamų švietimo įstaigų teritorijų. Meras Valerijonas Kubilius teigė, jog teritorijų apsaugoti neįmanoma, kol jos neaptvertos. Jam paprieštaravo Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis. “Gyvenu prie “Žilvičio” darželio, kurio teritorija aptverta. Išmuša langą - apsauginiai net neatvažiuoja”. Juozas Pelionis buvo įsitikinęs, kad ir nesaugomų teritorijų chuliganai taip nesiaubtų, jeigu nuolat iš ten būtų išvaromi apsaugos darbuotojų. Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis ir meras Valerijonas Kubilius priekaištavo įstaigų vadovams, kurie, anot mero, užuot patys sprendę apsaugos problemas, yra įpratę visas bėdas suversti kitiems.
Meras ir direktorius atostogaus
Nuo rytojaus Kretingos rajono savivaldybės meras Valerijonas Kubilius atostogaus. Atostogų laikotarpiu - iki rugpjūčio 25 dienos - merą pavaduos vicemeras Juozas Mažeika. Nuo rugpjūčio 8-osios atostogų išeina ir rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, kurį pavaduos iš atostogų sugrįžusi Danutė Skruibienė. Bendrųjų planų liepą nepatvirtino
Neišsipildė rajono Savivaldybės administracijos prognozė, kad uždelsus rengti Kretingos rajono bei Kretingos miesto bendruosius planus (BP), taryba juos patvirtins liepos mėnesį. Meras Valerijonas Kubilius pranešė, jog BP tebėra apskrityje. “Prašiau apskrities viršininko Rinkevičiaus, prižadėjo neuždelsti. Domėjausi, ir kodėl apskrityje įstringa detalieji planai. Viršininkas teisinosi, kad trūksta darbuotojų, šiuo metu šį darbą dirba tik du žmonės”,- aiškino meras ir patikino, jog optimistiniu atveju BP turėtų būti patvirtinti šį rugpjūtį, pesimistiniu - rugsėjį. Pagal sutartį BP turėjo būti parengti ir patvirtinti iki 2008 m. sausio 1 d. V.Kubilius pastebėjo, kad stringa ir kitų šalies savivaldybių, ne vien Kretingos, BP parengimas ir tvirtinimas.
|
|
