Kaimai sunerimę dėl pašto išlikimo

Budrių ir Jokūbavo kaimų žmonės sunerimę: ar išliks šiuose kaimuose paštas. Jeigu jo neliksią, tai – kada, ir kas pakeis dabartinio pašto darbuotojus, kaip žmonėms reikėsią susimokėti mokesčius, išsiųsti laišką.

Beveik tris dešimtmečius Budrių pašte dirbanti Regina Liaudinskienė sako: “Liūdna bus, jei kaime nebeliks ir pašto. Mokyklą uždarys, medicinos punkto jau nebėra. Kas laukia kaimo, kurį valdžia tolina nuo civilizacijos?” – klausė ji.

Paštui būtų jau 80 metų

Budrių kaimo paštas jau beveik tris dešimtmečius dirba vienose ir tose pačiose – mokyklos – patalpose. Tiek pat metų pašte dirba ir Regina Liaudinskienė. Ji atsimena tą laiką, kai norėta Budrių paštą panaikinti.

“Ir išvis – jis, tas mūsų paštas, nuolat būdavo klibinamas. Kai žmonės sužinojo, jog pašto nebeliks, buvo surinkę parašus ir išsiuntę juos rajono Savivaldybei. Tada paštą išsaugoti pavyko”, - prisiminė paštininkė.

Kaimo žmonėms paštas – ne tik vieta, kur galima sumokėti mokesčius, išsiųsti laišką ar siuntinį, nusipirkti smulkmenų, pavasarį – sėklų. Tai – vieta, kur žmonės susirenka pabendrauti, pasidalinti savo rūpesčiais, pasitarti.

“Liūdna bus, jei paštą uždarys. Ir taip kalbu ne todėl, kad esu pašto darbuotoja ir prarasiu darbą. Tiesiog gaila kaimo: mokyklos nebeliks, medicinos punkto jau nebėra. Taip ir tolstame nuo civilizacijos”, - kalbėjo R.Liaudinskienė.

Jai pritarė ir Budrių kaimo senbuvės – Salomėja Vasiliauskienė, Antanina Kniukštienė, Danutė Paukštienė.

“Nėra nė vieno abejingo dėl pašto išlikimo. Juk kaime nuo seno buvo bažnyčia, mokykla, paštas. Tad kaip gyvensime, kai nieko neliks”, - kalbėjo moterys, kurių nuomone, kaime, kur gyvena per 200 gyventojų, paštas turi būti.

D.Paukštienė, 45 metus išdirbusi Budrių kaimo bibliotekoje, domėjosi Budrių pašto istorija. Šiais metais Budrių paštui būtų 80 metų: pasirodo, 1928-aisiais Budrių parapijos špitolėje buvo įsteigta pašto agentūra. Jos pirmaisiais viršininkais buvo Budrių bažnyčios zakristijonai Montvilas ir Petras Kolpertas. Jis po 10 metų nusipirkęs žemės pastatė vieną gražiausių namų Budriuose ir į jį perkėlė pašto agentūrą. Turėjo Budriai ir telefoną: jį apie 1930 metus įsivedė dvarininkai Mongirdas ir Kentra, o 1938-aisiais telefoną įsivedė ir Budrių klebonas Narkus.

Pokariu pašte dirbo budriškiai Zita Jucytė, vėliau – Justinas Buivydas, nužudytas 1947 m. Po jo pašte pradėjo dirbti žmona Jadvyga. “Jadzelė – taip ją vadindavo budriškiai – pašte dirbo iki pensijos, 1976-ųjų. Šios moters gyvenimas buvo pilnas tragedijų: vyrą ir brolį nužudė pokariu, tėvus su mažąja seseria ištrėmė į Sibirą”, - žmonių likimus pasakojo D.Paukštienė.

Danutė Paukštienė, buvusi Budrių bibliotekininkė, yra surinkusi Budrių pašto istorijos duomenis. Šiais metais Budrių paštui – jau 80 metų.

Ji išvardino daugybę žmonių, dirbusių Budrių pašte. Tai: Aldona Gagilienė, Vilma Veizbonaitė-Lengvinienė, Kazimieras Buivydas, laiškininkai Vytautas Turauskas, Kazys Kundrotas, Jadvyga Kuprelienė, Julius Skliuderis, Elena Kundrotaitė, Justina ir Karolina Balsevičiūtės, Aldona Kupšytė, Antanina ir Juozas Kniukštos, Stasė Kupšienė, jau mirę Tadas Simutis, Grigorijus Sidorovas, Veronika Skliuderytė, Angelė Domarkienė, Petras Kuprelis, Barbora Kupšienė.

Nuo 1982 metų Budrių paštas pradėjo aptarnauti 4 didelius kaimus – Budrius, Nausodį, Žutautus ir Mikoliškius. Buvo laikas, kad Budrių paštas buvo reikalingas ir Baubliams, kur paštas įsteigtas tik, anot D.Paukštienės, rusų laikais.

Budriškės moterys bijo vieno: kad buvęs mokyklos pastatas, kuriame dar veikia Budrių biblioteka, panaikinus mokyklą, paštą, pavirs “bomžų” prieglauda.

“Mes girdime, kad mūsų 80-metis paštas vėl “kliba”. O kodėl su mumis niekas nesikalba? – klausia moterys. Jos tikisi, kad Budrių kaimo žmonėms šitoje situacijoje padės susivokti Seimo nariai Virginijus Domarkas ir Egidijus Klumbys. – Ir iš tiesų, kada Lietuvoje bus gera gyventi paprastam žmogui?”

Budriškiai girdėjo, kad panaikinus paštą, į kaimą atvyks kilnojamasis paštas. Tačiau kas tai – niekas nežino. “Sustos kelioms minutėms, kaip suspėsime? Negi ir sningant, ir lyjant turėsime lauke stovėti, šalti?” – paprastus gyvenimiškus klausimus kėlė moterys.

Kuria naują pašto sistemą

“Kadangi kaimuose mažėja gyventojų, juose kuriasi nedaug verslo įmonių, o už teikiamas paslaugas rajoninėse gyvenvietėse pajamų surenkama mažiau negu patiriama sąnaudų, bendrovė “Lietuvos paštas” pradėjo optimizuoti paštų tinklą. Todėl “Lietuvos paštas” pastaruoju metu investuoja ir kuria kilnojamojo pašto sistemą. Taip siekiama pertvarkyti nerentabilų paštų darbą ir sumažinti bendrovės patiriamas sąnaudas”, - “Pajūrio naujienoms” teigė bendrovės “Lietuvos paštas” Komunikacijos skyriaus viršininkė Jurgita Čepulytė.

Klaipėdos apskrityje šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje svarstoma galimybė įsteigti kilnojamąjį paštą universalioms ir kitoms pašto paslaugoms teikti. Įsteigus šį kilnojamąjį paštą būtų perorganizuojamas Kretingos rajone veikiančių paštų – Jokūbavo, Budrių, Baublių, Laukžemės, Šukės – darbas.

“Lietuvos paštas” garantuoja, jog keičiant klientų aptarnavimo būdą, universaliųjų pašto paslaugų naudotojai nenukenčia.

“Žmonėms tikrai nereikia jaudintis dėl to, kad pertvarkius paštus, jie liks be paslaugų. Klientus aptarnauja nustatytu laiku kasdien į gyvenvietes pašto automobiliais atvykstantys kilnojamojo pašto darbuotojai, kurie gyventojams teikia visas pagrindines paslaugas: priima ir pristato pašto korespondencijos siuntas, pašto siuntinius, pristato spaudą, pašalpas ir pensijas, priima mokesčius, parduoda pašto ženklus, vokus, atvirukus, prekes, išsiunčia ir išmoka pašto perlaidas, teikia kitas paslaugas. Skirtumas tas, kad buvęs stacionarus paštas pakeičiamas į automobilį”, - kalbėjo J.Čepulytė.

Ji patvirtino, jog kaimų žmonėms apie pasikeitimus bus pranešta iš anksto, o visas ligi šiol teiktas paslaugas klientų namuose ir toliau teiks laiškininkai.

• Rašyti komentarą (1)