Aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė paaiškino jūrinių elektrinių sandraugą aplinkos ir gyvūnijos atžvilgiu.

Šventosios bendruomenė buvo pakviesta į įvadinį susitikimą su  įmonės „Ignitis renewables“, statančios pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“, komandos nariais. Susitikimo metu buvo pristatyta projekto veikla, einamieji darbai ir atsakyta į gyventojams rūpimus klausimus.

Apie projektą „Curonian Nord“, kuris pavadintas prie Baltijos kažkada įsikūrusios vienos senos šiaurės kuršių genties garbei, pasakojo įmonės „Ignitis renewables“ atstovai: Jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas nušvietė būsimą parką ir vykdomus darbus; aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė kalbėjo projekto poveikį aplinkai; Jūrinės energetikos bendruomenės vadybininkė Vaiva Indilaitė-Girtzė akcentavo jų įmonės glaudų ryšį su vietos bendruomenėmis, siekiant abipusio supratingumo. Susitikime gausiai dalyvavo bendruomenės atstovų, taip pat – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Darbai vyks iki 2030 metų

V. Rimas pasakojo, kad pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse statomas tarp Palangos ir Šventosios, už mažiausiai 37 km nuo kranto, tad plika akimi nuo ten jis nebus įžiūrimas. Parko teritorijoje, apimančioje 120 kv. km, bus įrengta iki 55 vėjo elektrinių. Jų bendras aukštis su elektros pastote, įrengta ant tų pačių polių, sieks iki 350 m: gylis jūroje – nuo 28 iki 48 m, o viršum jūros lygio elektrinės iškils apie 280 m. Kabeliai bus pravesti jūros dugnu ligi sausumos stočių, einančių valstybine žeme palei Lietuvos–Latvijos sieną, įjungiant į „Litgrid“ pastotę, įrengtą Darbėnuose. Parko gamybos pajėgumai – 700 MW, numatyta, kad bus pagaminama apie 3 TWh žaliosios energijos per metus.

Jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas papasakojo apie pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko Baltijos šalyse statybos darbus, jų apimtis, terminus.

„Jūrinis vėjas ypatingas tuo, kad jis natūraliai pučia visuomet, kai sausumoje jo nėra. Baltijos jūra, lyginat su sausuma, yra ypač tinkama dėl gylio. Be to, elektrines įrengiant jūroje, bus mažas vizualinis ir triukšmo poveikis, – specialistas paaiškino, kodėl buvo pasirinkta statyti vėjo elektrinių parką jūroje. Jis patikino, kad jūrinių elektrinių parkas užtikrins šalies energetinę nepriklausomybę nuo importo – parke bus pagaminama iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Parko vystymas pradėtas šių metų pradžioje, gavus leidimus plėtrai ir eksploatacijai. Pradėta nuo poveikio aplinkai tyrimų: įrengta plūduriuojanti matavimų stotis, bendradarbiaujant su mokslininkais, jau atlikta daugybė dugno tyrimų – specialus tyrinėjimų laivas „Fugro“ tuo tikslu nuplaukė per 2 tūkst. km. Suburta per 90 ekspertų komanda, pusė jų – iš užsienio šalių, esančių aplink Baltiją ir turinčių šio darbo patirties.

Kitąmet bus tęsiami geofizinių ir geoterminių tyrinėjimų, taip pat – projektavimo darbai; 2025–2026 m. pasirašomos sutartys su rangovais. Darbai pirmiausia bus pradėti sausumoje: 2027 m. įrengiant elektros pastotę, o jūroje prasidės ne anksčiau kaip 2028 m. Turbinas paleisti numatyta 2030-aisiais metais.

Įmonės „Ignitis renewables“ Jūrinės energetikos bendruomenės vadybininkė Vaiva Indilaitė-Girtzė akcentavo, kad jiems svarbu su bendruomenėmis, tarp jų – ir Šventosios, išlaikyti glaudžius kaimynystės santykius.

Projektas – milijardo vertės

V. Indilaitė-Girtzė akcentavo, kad viso projekto metu bus siekiama tvirtos kaimynystės su Šventosios bendruomene, edukuojant ją ir  įsiklausant į jos poreikius. Tuo tikslu ir toliau bus rengiami įvairūs susitikimai, visų aplink Baltijos jūrą gyvenančių šalių bendruomenių atstovai bus pakviesti į bendrą sąskrydį.   

Šventojiškiams rūpėjo, ar bus įsteigtas fondas, iš kurio padengti nuostoliai, nukenčiant pastatams dėl tremoro, patiriamo vykdant darbus. „Darbai vyks kone už 40 km nuo kranto. Ar jūs girdite kai kala, tarkim, Plungėje“, – taikliai pastebėjo Palangos meras Š. Vaitkus, o jį papildė V. Rimas: jei sausumoje kasant kabelius kiltų dulkės, nuostoliai gyventojams būtų padengti.

Žmones domino, kaipgi bus tiesiami kabeliai. V. Rimas paaiškino, kad 1 km iki pakrantės kabeliai bus įkasti į dugną, o išlįs į paviršių iš už kopų. Dėl praplovimų prevencijos prie kranto kabeliai bus užpilti akmenine skalda arba užkloti akmenine platforma.

„Ar Lietuva patemps finansiškai įgyvendinti šį itin brangų – milijardinės vertės – projektą? Ir ar dėl šitos investicijos gyventojams atpigs elektra?“ – teiravosi keli gyventojai.

„Mes esame „Ignitis grupės“ dalis – atskira įmonė, atsakinga už atsinaujinančios energetikos projektų vystymą: turime savo biudžetą, kurio vieną dalį sudaro banko paskola, o kitą dalį – mūsų privačios lėšos. Todėl dėl elektros kainų gyventojams nenorime spekuliuoti. Esame įsitikinę: kuo daugiau bus gaminama elektros energijos, tuo pasiūla bus didesnė, o ir elektros energijos kaina mažesnė“, – atsakė V. Rimas.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus (pirmas iš dešinės) pasidalijo įžvalgomis su įmonės „Ignitis renewables“ komunikacijos partneriu Pauliumi Kalmantu.

Darnus sugyvenimas su aplinka 

Šventosios žvejams taip pat rūpėjo, ar bus leidžiama žvejoti elektrinių parko teritorijoje, kur esančios silkių nerštavietės. Aplinkosaugos ekspertė A. Lukoševičienė atsakė, kad ten, kur bus nutiesti kabeliai, žvejyba traleriais bus ribojama, tačiau kitų apribojimų nėra numatyta.             

Jos žodžiais, investuotojų siekis – kad „Curonian Nord“ parkas būtų ne tik energiją generuojantis, bet glaudžiai susietas su gamtos poreikiais – tai numato šalies ir tarptautiniai įsipareigojimai, o ir banko reikalavimai esantys itin griežti. Išsamus teritorijų planavimas vyks dar ir kitąmet: yra tiriama nuo planktono gelmėse iki paukščių lizdų, nuo jūros gelmių iki Darbėnų pastotės. 

„Tyrimai vykdomi ir iš lėktuvo, ir iš laivo, bendradarbiaujama su ornitologais, vykdoma šikšnosparnių populiacijų stebėsena. Didžiausi pokyčiai būna tuomet, kai vyksta statybos, todėl jos nevyks perint paukščiams. Kad būtų kuo mažesnis garso poveikis jūros gyvūnams, naudojamos specialios burbulų užuolaidos“, – teigė A. Lukoševičienė.

Jūroje įrengti vėjo elektrinių parkai, paaiškino ekspertė, prisideda prie aplinkos gerovės, nes neišskiria anglies dioksido, neteršia oro, netrukdo dirbti žemės, o jėgainių pamatai atlieka gyvūnams naudingą dirbtinių rifų funkciją.

• Rašyti komentarą (2)