Naujos kartos šilumos siurblių oras–vanduo pagrindinė įranga pastatyta lauke prie Socialinių paslaugų centro ir prie daugiabučio Klaipėdos g. 133B.

Šis šildymo sezonas prasidėjo spalio 9–14 d., tai yra keliomis dienomis anksčiau negu pernai. Per spalį šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose siekė nuo 2 iki 14 kWh/kv. m per mėnesį ir yra beveik identiškas 2023-iųjų spaliui. Šilumos suvartojimas daugiabučiuose skiriasi iki septynių kartų, ir tai priklauso nuo pastato ir šildymo bei karšto vandens sistemų būklės.

Prielaidų kainai didėti kol kas nėra

„Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojo Tomo Liaučio teigimu, bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“ didelių priekaištų iš gyventojų lig šiol nesulaukė. „Jeigu ir pasitaiko problemų, tai dažniausiai tuose namuose, kurių šilumos punktai neautomatizuoti, šildymo ir karšto vandens sistemose neįrengtos balansavimo priemonės“, – sakė jis.

Nuo šių metų gegužės 1-osios šilumos energijai panaikintas nulinis PVM tarifas, bet 9 proc. PVM lengvata gyventojams išlieka, ir tai turi įtakos galutinėms jų sąskaitoms. Šilumos kaina spalį buvo 10,25 ct/kWh su PVM (be PVM – 9,40 ct/kWh), 2023-iųjų spalį – 10,32 ct/kWh su PVM. Kadangi 9 proc. PVM dengė valstybė, galutinė kaina buvo 9,47 ct/kWh.

Pašnekovas patikino, kad šį šildymo sezoną prielaidų šilumos energijos kainai didėti kol kas nėra. „Medienos skiedrų kaina 22–23 Eur/ MWh išlieka stabili, tai matome ir pagal ateities sandorius biokuro biržoje Baltpool. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laiku, medienos skiedrų kaina dabar yra 10–15 proc. pigesnė“, – sakė jis.

Bet ne tik mažesnė kuro kaina, o ir investicijos į šilumos tiekimo tinklus, katilinės įrangą bei valdymą leidžia mažinti kuro kiekį šilumos energijai pagaminti bei išlaikyti stabilią kainą.

Akumuliacinė talpykla katilinės viduje.

Katilinės modernizuojamos viena po kitos

T. Liaučys treigė, kad šiam šildymo sezonui buvo daug ruoštasi žiemą, o pavasarį iškart kibta į darbus. Gegužę pradėta katilinės Nr. 3 Salantuose rekonstrukcija – du nusidėvėję katilai pakeisti dviem visiškai automatizuotais 495 kW galios katilais su pagalbine įranga. Atnaujinta katilinė veikia be nuolatinio personalo, valdoma nuotoliu. Investicijos vertė – 348 tūkst. Eur be PVM.

Klaipėdos gatvėje esančiose katilinėse Nr. 10 ir Nr. 11, kuriose šilumai gaminti buvo naudojamos tik gamtinės dujos, įrengti ir jau naudojami naujos kartos šilumos siurbliai oras–vanduo. Per spalio mėnesį gamtinių dujų suvartojimas šiose katilinėse sumažėjo 50 proc. Pasak T. Liaučio, visą šilumos kiekį galima gaminti šilumos siurbliais, bet, vertinant ir ekonominį efektą, šilumos siurblių ir dujinių katilų darbas modeliuojamas pagal efektyvumo ir elektros bei dujų kainos rodiklius. Remonto, katilų derinimo ir įrangos bandymo darbai atlikti ir kitose katilinėse, o šiuo metu pradėti ar rengiami pirkimai 2025 m. numatytoms investicijoms įgyvendinti – bus pakeisti katilai Salantuose – seniūnijos katilinėje ir katilinėje Nr. 4. Taip pat per lapkričio mėnesį bus įdiegtas visų katilinių šilumos skaitiklių nuotolinis duomenų nuskaitymas. Ši funkcija katilinių parametrus leis matyti realiu laiku ir reaguoti į nukrypimus bei pagal sukauptus duomenis parinkti tinkamą katilinės įrangą.

T. Liaučio teigimu, tik dviejose veikiančiose katilinėse iš 24-ių dirba nuolatinis personalas.

Atnaujinta 240 metrų tinklus

Per tinklų hidraulinių bandymus buvo nustatyti ir pašalinti 6 defektai – po vieną Salantuose bei Darbėnuose, Kretingos mieste 4: Melioratorių, Topolių, Savanorių ir Žaliosios gatvėse. Salantuose buvo pakeista 180 m, o Kretingoje – 60 m tinklų. Jiems pakeisti arba remontuoti skirta 30 tūkst. Eur be PVM. Bendrovė prižiūri 198 pastatų šildymo ir/ar karšto vandens sistemas. Čia taip pat vyko bandymai ir remontas, buvo plaunami šilumokaičiai, atlikti ir kiti darbai, užtikrinantys, kad sistemos veiktų patikimai. „O norint, kad šildymo ir karšto vandens sistemos veiktų dar ir efektyviai, būtina jas atnaujinti. Galima pradėti nuo mažų dalykų – automatizuoti šilumos punktą, pakeisti šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengiant autonominį valdymą ir apskaitą butuose. Tai irgi leidžia iki 20–30 proc. taupyti šilumos energiją“, – sakė T. Liaučys.

Direktoriaus pavaduotojas pasidžiaugė, kad nuo praėjusių metų Kretingoje pajudėjo daugiabučių renovacija – dar 8 namų gyventojai pajus didesnį komfortą butuose ir gaus 40–60 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą.

• Rašyti komentarą (0)