Kretingos rajono savivaldybės valdžia svarsto galimybę Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ teikti ir daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugą.

Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugos teikimo deklaracijas Savivaldybei yra pristačiusios 5 įmonės ir vienas fizinis asmuo. Paslaugas teikia uždarosios akcinės bendrovės „Bonus Admin ir CO“, administruojanti 6 daugiabučius, „Green Admin“ – 1-ą, „Civinity namai Klaipėda“ – 162. Dar 15 namų administruoja bendrijų pirmininko teisėmis Albertas Butenis.

Daugiabučių namų administravimo problemoms aiškintis, ieškoti jų sprendimo galimybių praėjusį ketvirtadienį buvo sušauktas neeilinis Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdis. Posėdyje dalyvavo ir meras Antanas Kalnius, Savivaldybės administracijos specialistai, daugiabučių administratoriai, gyventojai, įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus.

Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vytautas Ročys teigė, kad neeilinis komiteto posėdis surengtas didėjant gyventojų nepasitenkinimui daugiabučių administratorių veikla, tą patvirtina ir gyventojų skundai Savivaldybei. „Mūsų tikslas, kad gyventojai būtų kuo labiau patenkinti. Nė vieno (namų administratoriaus, – „P. n.“ past.) čia prie kryžiaus nekalame. Suprantu, gal ta kritika ir ne visada teisinga, gal informacijos neturime visos, gal ir Savivaldybės darbuotojai kažko nepadaro“, – kalbėjo pirmininkas.

A. Kalnius akcentavo, kad Savivaldybės galios kontroliuoti daugiabučių administratorių veiklą yra ribotos ir griežtai apibrėžtos. Savivaldybės taryba yra patvirtinusi maksimalius daugiabučių gyvenamųjų administravimo tarifus, teikiantys paslaugą negali jų viršyti, tačiau gyventojai patys balsų dauguma pasirenka administratorių, priima daugelį kitų sprendimų dėl jų bendro turto priežiūros, remonto. Gyventojai piktinasi, kad permoka už remonto darbus, medžiagas, tačiau Savivaldybė neparenka statybininkų, neperka statybinių medžiagų – tuo rūpinasi namo administratorius. „Stengiamės, bet gyventojai turi suprasti kad tai jų namas ir Savivaldybė negali kištis kur nebe jos kompetencija“, – kalbėjo meras. Apžvelgdamas keleto metų skundų suvestinę, jis išskyrė A. Butenį, dėl kurio veiklos skundų gauta daugiausia. „Skalbiate mano mundurą? Jūs dangstote vieną įmonę“, – šokosi gintis A. Butenis.

Pripažinęs, kad bendrijose sprendimus priima daugumos valia, būna ir nepritariančių, jis tvirtino, kad dalis Savivaldybės administracijos užregistruotų skundų yra anoniminiai, kaip antai, gauti iš email-o babausiukai@gmail.com, kad skundus dėl jo veiklos rašo tas pats vienas asmuo. A. Butenis pažymėjo, kad Savivaldybės funkcija yra teikti pagalbą bendrijoms. „Išgirdau stebuklą, kad dangstome vieną įmonę. Ne, gerbiamasis Albertai, ne kartą ir su šia įmonė kalbėjau griežtai“, – atšovė A. Kalnius. „Iš kur gavote duomenis apie skundus. Jie buvo tik Tarybos nariams?“ – A. Butenio klausė meras. A. Butenį užstojo posėdyje dalyvavęs jo administruojamo keliasdešimties butų namo senbuvis. Žmogus tvirtino, kad A. Butenį „dėl kažkokių vėjų“ Savivaldybei skundžia vienas gyventojas, tame name gyvenantis vos dvejus metus. „Gyventojai patenkinti Alberto veikla. Kol buvome „Civinity“, jokios informacijos, jokios komunikacijos nebuvo“, – tikino jis.

Komiteto narys Giedrius Petreikis apgailestavo, kad Tarybos nariai nėra matę tų skundų turinio. „Nesusipažinę negalime spręsti, kiek jie pagrįsti, mums pateikta tik sausa skundų statistika“, – sakė jis. Kolega Steponas Baltuonis įžvelgė, kad skundai dėl A. Butenio gali būti pakurstyti. „Čia rinka, ir toje rinkoje yra žaidėjai. Naujo daigo, kaip Alberto, veikla netinka, manyčiau, tiems didiesiems žaidėjams. Aktyvūs nauji namų bendrijų pirmininkai konkuruojant kiša koją. Šitam konkurencijos žaidime skundų iš anoniminių elektroninių laiškų galima prirašyti kiek nori. Tokių skundų nereikėtų nagrinėti“, – kalbėjo S. Baltuonis, pasidžiaugęs, kad gyventojai demokratiškai gali nuspręsti dėl daugiabučio administratoriaus.

„Į konkurenciją galėtume įvesti dar vieną žaidėją – „Kretingos komunalininką“, tai priverstų visus dabartinius rinkos dalyvius, ir fizinius asmenis, pasitempti. Per „Kretingos komunalininką“ galėsime plačiau matyti problemas“, – A. Kalnius pateikė pasiūlymą, taręs, kad, jei Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetas tam pritartų, Savivaldybės administracija Savivaldybės tarybos gruodžio posėdžiui parengtų sprendimo projektą dėl leidimo „Kretingos komunalininkui“ teikti daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugą.

V. Ročys, S. Baltuonis, G. Petreikis siūlymui neprieštaravo, tačiau patarė neskubėti, išsiaiškinti, ar dalyvauti šioje rinkoje Savivaldybės įmonei leis Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, surinkti informaciją, kokia šioje srityje yra kitų savivaldybių patirtis. „Kretingos komunalininko“ direktorius P. Ruškus pastebėjo, kad įmonės veiklos programoje daugiabučių administravimo paslauga nenumatyta. „Mes tos veiklos nesibaidome. Dalyvaujant tomis pačiomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, kliūčių neturėtų būti“, – teigė įmonės vadovas. Komiteto narys Romualdas Jablonskis abejojo, ar Konkurencijos taryba neprieštarautų „Kretingos komunalininko“ atėjimui į šią rinką. Praeity „Kretingos komunalininkas“ tokią paslaugą teikė ir turėjo jos atsisakyti dėl įmonės konkurencinio pranašumo. Komiteto narys Simas Končius svarstė, ar reikia dar vieno rinkos žaidėjo, kai dabar 5 yra ir gyventojai gali rinktis, kurį iš jų samdyti. S. Končius ragino gyventojus būti iniciatyviais sprendžiant, kas administruos jų namą. „Suprantu, yra daugumos principas, demokratijos galia, bet ir nepritariančių daugumai nuomonė yra gerbtina“, – jis patarė A. Buteniui, užsiminęs, kad ir pats turi patirties panašioje veikloje, vadovauja Vydmantų bendruomenei, dirba be atlygio.

R. Jablonskis perspėjo, kad „Kretingos komunalininkas“ turi bėdų ir be daugiabučių administravimo, neišsprendžia įsisenėjusių daugiabučių namų renovacijos problemų: dar prieš pandemiją parengtų ir neįgyvendintų daugiabučių namų renovacijos investicinių projektų rangos darbų kaina išaugo dvigubai ir trigubai, todėl renovacijai pritarę gyventojai dabar jos atsisako, kratosi ir projektų parengimo išlaidų. Ketvirtadienį komitete pasigirdo siūlymų neįgyvendintų projektų parengimo išlaidas atlyginti iš Savivaldybės biudžeto, patikslintą lėšų tam poreikį numatant 2025 m. Savivaldybės biudžete. Politikai priekaištavo P. Ruškui, kad renovuojamų daugiabučių gyventojai pasigenda informacijos apie renovacijos darbus, jų pabaigtuves ir skubino pertvarkyti įmonės administracijos struktūra taip, kad atsirastų už renovaciją atsakingų darbuotojų, kurie užtikrintų sklandesnę renovacijos eigą, komunikaciją su gyventojais. P. Ruškus patikino, kad šios problemos sprendžiamos.

• Rašyti komentarą (7)