|
Atviras jaunimo centras: nuo svarbių projektų iki ilgalaikio ryšio su jaunimu
Antrus metus veikiantis Atviras jaunimo centras Kretingoje šiomis dienomis gyvena intensyvaus patalpų remonto ritmu, kuris centro lankytojus privertė šiek tiek susispausti. „Tačiau dėl to mūsų veiklos nenukentėjo. Dirbame su jaunimu, bendraujame ir stengiamės suteikti jiems tai, ko jie iš tiesų ir tikisi ateidami čia, į centrą“, – teigė Kretingos dienos veiklos centro Atviro jaunimo centro vyriausioji socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė ir socialinė darbuotoja mobiliajame darbe Vilijanda Žimontaitė. Jų požiūriu, patalpų atnaujinimo Atvirame jaunimo centre labai reikėjo – nors prieš iškeldinant jose buvusią Kretingos seniūniją ir įrengiant patalpas jaunimui jos buvo suremontuotos, vis dėlto jau spėjo nusidėvėti, apšiurti. „Labai džiaugiamės pokyčiais. Be to, kad turėsime atnaujintas patalpas, atnaujinsime ir užsiėmimų erdvę: centre artimiausiu laiku turėsime biliardo stalą, namų kino sistemą, interaktyvią lentą, bus įrengtas sensorinis kambarys“, – vardino D. Paulauskienė, akcentuodama, kad visam šiam gėriui – ir 200 kv. m ploto patalpų remontui, ir naujai įrangai – atsirasti galimybę suteikė projektas ERDF 2021-2027 Interreg VI-A Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną, projektas „Social inclusion of disabled people and kids from disadvantage families, based on experience and joint cooperation / Hand in Hand“ LL-00024“. Prieš prasidedant remonto darbams socialinės darbuotojos prisipažino išgyvenusios nemažai nerimo: „O jeigu prarasime jaunimą?“ Tačiau nuogąstavimus išsklaidė pats jaunimas: kaip rinkosi centre, taip ir tebesirenka, kasdien – po 30–40 jaunuolių. „Iki remonto jų ateidavo daugėliau – 50–60 jaunuolių, taigi didelės bėdos nėra – ryšio nepraradome, – gerai nusiteikusios kalbėjo Dominyka ir Vilijanda, kurios būtent ir akcentavo ilgalaikį ryšį su jaunimu. – Tam, kad jį sukurtume, prireikė nemažai laiko ir nemenko įdirbio.“
Ir vis dėlto, ką jaunimas suranda Atvirame jaunimo centre? Socialinių darbuotojų teigimu, čia jie gauna tai, ko neturi savo namuose: visų prima, – psichologinę pagalbą, antra, – ir tą pagalbą, dėl kurios reikia tam tikrų institucijų įsikišimo, kai vaikas galimai yra skriaudžiamas, išnaudojamas, žeminamas. Trečia, – jaunuoliai žino, kad Atvirame jaunimo centre jie bus išklausyti, jiems bus surasta laiko, kurio dažniausiai jų tėvai neturi ar neranda. „Pastebime, kad jaunuoliams – vaikinams ir merginoms – labai trūksta bendravimo, pagalbos sprendžiant jų problemas, kurios suaugusiesiems gal ir nebūtų problemos. Jaunuoliai dažnai atsiduria tam tikrose gyvenimo kryžkelėse, ir dažnai tenka padėti jiems apsispręsti“, – Dominyka ir Vilijanda tvirtino, kad jaunuoliams centre suteikiamas konfidencialumas neatsiejamas nuo saugumo ir pasitikėjimo jausmo, žinojimo, kad nebus atstumti ar išduoti. Paklaustos, ar dažnai tenka barti centrą lankančius jaunuolius, socialinės darbuotojos pusiau pajuokavo: kai lyg ir norėtųsi bartis, paprašo jaunuolių išeiti pasivaikščioti, kad atvėstų abi pusės. O jeigu visiškai rimtai, tai centre yra numatytos taisyklės, kurių jaunuoliai privalo laikytis, – visi be išimties, jeigu nori lankytis ir būti centre, bendrauti, susėsti prie arbatos puodelio, žaisti stalo žaidimus. „Virtuvė apskritai yra viena svarbiausių patalpų, kurioje jaunuoliai noriai leidžia laiką, gamindamiesi maisto, vaišindamiesi, pasakodamiesi įvairiausius įspūdžius“, – teigė D. Paulauskienė, kurios pastebėjimu, veikla virtuvėje padeda jaunuoliams įgyti ir socialinių įgūdžių, praversiančių gyvenime.
Kitoje realybėje gyvena jaunimas kaimiškosiose vietovėse. Socialinė darbuotoja mobiliajame darbe V. Žimantaitė penkis kartus per savaitę buvoja penkiose – Darbėnų, Vydmantų, Salantų, Jokūbavo ir Kūlupėnų – seniūnijose, kuriose dar trūksta stiprios materialinės bazės, galinčios tenkinti jaunuolių poreikius. „Dažniausiai ta bazė apsiriboja patalpa su stalu ir kėde. Žaidimus kaskart tenka atsivežti, tačiau tai nėra išeitis – kiek gi tų žaidimų galima atsivežti ir kiek ilgai galima žaisti vieną ir tą patį žaidimą“, – pasvarstė socialinė darbuotoja mobiliajame darbe. Ji vylėsi, kad tai – trumpalaikės problemos, ir jaunimui skirtų patalpų įrangai, baldams įsigyti atsiras lėšų pagal projektus ar kitas iniciatyvas, nes ir darbuotojams, ir jaunuoliams norisi kažko stacionaraus ir stabilaus, pavyzdžiui, kad ir tos pačios virtuvėlės. Su jaunimu dirbanti specialistė ypač pasidžiaugė liepą pradėtu įgyvendinti projektu „Nerūkyk – tenisą pavaryk!“ – vykdant projektą rengiamos lauko teniso treniruotės Darbėnuose, Salantuose, iš projekto lėšų centras įsigijo reikiamos įrangos. „Mūsų pastebėjimu, kuo daugiau jaunimas sulauks dėmesio, pagalbos ir paramos, tuo labiau jis norės būti čia, Atvirame jaunimo centre, kuris ir yra įkurtas tam, kad tenkintų jaunuolių poreikius“, – akcentuodamos prasmingą jaunuolių užimtumą kalbėjo Dominyka ir Vilijanda, beje, pasidžiaugusios ypač pavykusiu jaunimo mainų projektu, pagal kurį grupė Kretingos rajono jaunuolių nuo 18 iki 22 metų buvo išvykę į Italiją, Sardinijos salą. „Daugumai jaunuolių ši išvyka į užsienį apskritai buvo pirmoji patirtis gyvenime, antra, – pamatyti gražią tolimą šalį, susipažinti su Europos jaunimu, užmegzti su bendraamžiais nevienadienius ryšius tikrai buvo nepakartojama, – V. Žimantaitė tvirtino, kad kretingiškiai išvykoje buvo susitelkę kaip viena šeima, rūpinosi vieni kitais ir nekėlė jokių problemų. – Mums užteko vieno motyvuojančio pokalbio, kad jaunuoliai suvoktų, kokią galimybę jiems suteikė Atviras jaunimo centras.“
--- Atviras jaunimo centras – aplinka, kurioje jaunimas gali pozityviai leisti laisvalaikį saugioje aplinkoje, užsiimti mėgstama veikla – įvairūs stalo, lauko ir kiti žaidimai, sportas, kūrybinės dirbtuvės, muzikavimas ir pan., įgyvendinti savo idėjas, diskutuoti jiems rūpimais klausimas, pagal poreikį gauti emocinį palaikymą. Atvirame jaunimo centre laukiami jaunuoliai nuo 14 iki 29-erių metų. Jaunimas iki 14 metų gali lankytis ir būti iki 17 valandos. Mobilusis darbas su jaunimu – tai darbo su jaunimu forma, paremta vykdomų veiklų lankstumu ir mobilumu, kai nuvykstama į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, o veiklos vykdomos atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius.
|