|
Reikia ne raumenis demonstruoti, o dirbti
Kretingos rajono savivaldybės mero pykčio protrūkis, kurio smaigalyje atsidūrė Kontrolės komiteto pirmininkas, panašėja į norą ne tik daryti įtaką Kontrolės komiteto darbui, bet ir daryti spaudimą visai opozicijai, kuri deleguoja Kontrolės komiteto pirmininką. Į šį performansą priverstiniu būdu įtraukta ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri pagal mero rekomendacijas nebesilanko Kontrolės komiteto posėdžiuose, o į paklausimus ir prašymus pateikti informaciją tiesiog atsimušinėja raštais. Nereikėtų pamiršti, kad Kontrolės komitetas yra vienas įrankių, kuris kontroliuoja Tarybai pavaldžią administraciją. Antrasis įrankis – Kontrolės ir audito tarnyba, tačiau rajono Taryboje ji iš esmės priklausoma nuo daugumos valios, priešingai negu Kontrolės komitetas, kurio pagrindą šiuo metu sudaro mažumos atstovai. Mano vertinimu, visos konflikto užuomazgos prasidėjo tuomet, kai Kontrolės komitetas ėmė rodyti iniciatyvą iš esmės analizuojant garsiuosius „čekiukus“ dar iki audito, kuriame nuskendo ne vieno Tarybos nario reputacija. Ką jau bekalbėti, kad ir pats meras ten buvo įklimpęs jeigu ne iki ausų, tai bent iki pažastų. Įklimpimo mastą parodo vėliau, spaudžiant prokuratūrai, mero į biudžetą grąžinti kiek daugiau negu 7,5 tūkst. Eur. Po šitos iniciatyvos Kontrolės komiteto pirmininkas buvo paskelbtas persona non grata – meras atsisakė dalyvauti Kontrolės komiteto posėdžiuose, kol pirmininku išliks G. Petreikis. Pirmasis bandymas prisvilo, o svilėsiai jaučiami iki šiol: buvusi Kontrolės komiteto sekretorė, dangstydama savo nekompetenciją, sukūrė dirbtinį mobingo skandalą, kurio rusenimą aktyviai palaikė ir meras. Galiausiai praėjusį mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija padėjo tašką ir visus galimus etikos pažeidimus, kuriuos įžvelgė mūsų etikos sargai, panaikino. Vadinasi, nei mobingo, nei jokių tariamų įžeidinėjimų iš tikro nebuvo nė kvapo.
Nors meras viešai pareiškė, kad daugiau nebesilankys Kontrolės komiteto posėdžiuose ir ragina tą patį daryti visą administraciją, mūsų komitetas ir toliau svarsto klausimus, kurie dažniausiai susiję su efektyviu Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimu, vykdomosios valdžios veikla, gyventojų prašymais dėl administracijos veiklos. Nepaisant pagalių kaišiojimo į ratus, šiemet jau įvyko 7 Kontrolės komiteto posėdžiai. Komitetą domina Kretingos muziejaus įstaigos vadovo atlyginimo klausimas. Kaip pamename, jau priimant vadovą į darbą ir paskiriant jam nematyto dydžio darbo užmokesčio koeficientą, kilo nemenkas ažiotažas. Po jo meras buvo priverstas direktoriui skirtą atlyginimą sumažinti. Po to Kontrolės komiteto narius pasiekė žinios, kad įstaigoje gali būti abejotinų mokėjimų dėl papildomo darbo vadovui. Norėjome patikrinti, ar tai daroma teisėtai bei pagrįstai, tačiau norai taip ir liko norais. Po ilgų susirašinėjimų, keitimosi raštais su administracija, kvietimų į Kontrolės komiteto posėdį atvykti tiek merui, tiek muziejaus vadovui, likome prie suskilusios geldos – nei svečių sulaukėme, nei prašomų dokumentų gavome. Esame nutarę lapkričio mėnesio posėdyje kreiptis su prašymu atlikti auditą Kretingos muziejuje. Tada galėsime įvertinti, ar vis dar „pasitikime per skaidrumą.“ Ne mažiau intriguojantis buvo ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus veiklos svarstymas. Ketinome analizuoti, ar, išduodant reikalavimus rengti kaimo plėtros projektus ūkininko sodybos vietai parinkti su ūkiniais pastatais, nebuvo pažeisti šiuo metu galiojantys Kretingos rajono bendrojo plano sprendiniai. Užuot gavę prašomus dokumentus, kurie išsklaidytų abejones, mes gavome taukuotą špygą. Dokumentai pateikti nebuvo, nei administracijos direktorė, nei miesto vyr. architektė mūsų posėdyje nepasirodė. Kaip žinote, slepiasi tie, kurie turi, ką slėpti, tad mūsų gali laukti intriguojanti įvykių atomazga. Galiausiai paaiškėjo, kad vyr. architektė netikėtai palieka darbą Kretingoje ir keliasi Palangon. Lieka tikėti, kad tai tik sutapimas, kai, ėmus analizuoti valstybės tarnautojos veiklą, ši nusprendžia pabėgti. Negavę nei dokumentų, nei specialistės paaiškinimų, nusprendėme nebežaisti – kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją. Mero paskatintai administracijai ignoruoti mūsų prašymus, šią situaciją vertins valstybės institucija. Jeigu bus nustatyti pažeidimai, mūsų komiteto pareiga bus informaciją perduoti teisėsaugos institucijoms. Nagrinėjant vykdomosios valdžios savivalės atvejus, iškilo daugiau klausimų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė savo nuožiūra, be Tarybos žinios, nusprendė atsisakyti Tarybos jau patvirtintų kai kurių visam rajonui reikšmingų švietimo projektų Klaipėdos regionų plėtros tarybos parengtuose planuose. Mero paskirta direktorė veikiausiai pamiršo, kad savo veiksmus privalu derinti su Taryba. Sulaukiame ir nemažai gyventojų prašymų padėti susitvarkyti su vienais ar kitais administracijos veiksmais. Ausys linko vieno posėdžio metu klausant, kai daugiaubučiams namams nusprendus steigti bendrijas ir atsikratyti iš esmės monopolį turinčio administratoriaus, kurio plėšikiškos paslaugų kainos stebina, Savivaldybės administracija, užuot stojusi gyventojų pusėn, ima advokatauti verslo gigantui. Taip negali būti, todėl pasitelkę kolegas iš Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto, imsimės šį klausimą nagrinėti iš esmės. Bandymai trukdyti gyventojams pasirinkti namo administratorių negali būti toleruojami, net jeigu meras atsisako sudaryti laikinąją komisiją įvykiui išnagrinėti ir čia nemato problemų. Kontrolės komitetas sėkmingai bendradarbiauja ir su Lietuvos Respublikos Seimu. Matant abejotiną mero potvarkį, kuriuo administracijos centralizuotam vidaus audito skyriui buvo pavesta tikrinti tik tarybai pavaldžios Kontrolės ir audito tarnybos veiklą, išaiškinimo kreipėmės į kelias institucijas. Tačiau Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerijos šią situaciją vertino skirtingai. Tašką istorijoje turėjo padėti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto inicijuota Vietos savivaldos įstatymo pataisa, kuria centralizuotam savivaldybės vidaus audito skyriui buvo uždrausta audituoti Kontrolės ir audito tarnybą. Tačiau meras laikosi įsikibęs į Finansų ministerijos išaiškinimo, kuris prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui. Tai vėl turėjo nuvilti merą, nes Kontrolės komitetas pasipriešino ir atliko veiksmus, kurie turėjo sustabdyti abejotiną mero potvarkį. Nuolat ieškant galimybės trukdyti komiteto veiklai, piktybiškai nepateikiant dokumentų, merui nurodant, kad administracijos specialistai nedalyvautų Kontrolės komiteto posėdžiuose, paskutiniu metu imamasi naujos taktikos. Užuominomis kalbantis rajono vadovas dabar bando visuomenę įtikinti, kad masiškai administraciją paliekantys darbuotojai yra Kontrolės komiteto pirmininko „nuopelnas“. Tačiau darbuotojai, kurie pabėgo neva dėl mano elgesio, kažkodėl neįvardinami. Kretingoje rengiamos ekskursijos „Kretingos požemiai. Jeigu sienos prabiltų“. O jeigu prabiltų išėję darbuotojai? Ar tik nereikėtų kai kam prasmegti skradžiai žemės dėl savo skleidžiamų pramanų? Merui demonstruojant asmeninę neapykantą Kontrolės komiteto pirmininkui, bandoma daryti įtaką visam Kontrolės komiteto darbui. Rajonas neturėtų būti valdomas vadovaujantis asmeniškumais, kurie nepagrindžiami jokiais faktais. Manyčiau, kad dėl tokių mero proveržių, nukreiptų į tuos, kurie ne visada sutinka su rajono vadovo nuomone, kenčia ir patys administracijos darbuotojai. Galbūt ši prielaida ir paaiškintų tikrąją masinę administracijos darbuotojų migraciją. Tikiuosi, kad merui užteks išminties prisiminti, kad jis Kretingos rajono gyventojų išrinktas ne tam, kad demonstruotų jam suteiktos valdžios raumenis, o dirbtų rajono gerovei. Kaip ir visi rajono gyventojų išrinkti Tarybos nariai.
|