Į Kretingą – tikros vasaros įspūdžių ir lietuvių kalbos pamokų

Septynerius metus su šeima JAV Floridos valstijoje gyvenantis trylikametis Rokas Bručkus kiekvieną vasarą grįžta į Kretingą – pas senelius. Kad turėtų tikras vaikiškas atostogas, per kurias niekas nedraudžia spardyti kamuolio, kur pievos neužstatytos daugiaaukščiais ir karščiai neverčia sėdėti prie kondicionieriaus.

Rokas Bručkus, gyvenantis Floridoje, kiekvieną vasarą grįžta į Kretingą pas senelius. Trylikametis sako, kad Lietuvoje visuomet laukia puikus oras ir geri draugai, o Kretingoje yra daugybė įdomių užsiėmimų.

„Vasarą Neiplo mieste, kaip ir visoje Floridoje, - siaubingai karšta. Oras drėgnas ir lauke beveik neįmanoma būti. Namuose, mašinose, parduotuvėse – visur sukasi kondicionieriai. Be to, tik pradėk spardyti kamuolį kieme – žmonės tuoj pat sudrausmina, nes bijo, kad kamuolys neišdaužtų langų, ko nors neužkliūtų. Ten vaikams trūksta laisvės“, - sakė R.Bručkus.

Į stadioną kada panorėjęs taip pat nenubėgsi – gatvės judrios, miesto gyventojai nevaikšto pėsčiomis, o kai kur net nėra šaligatvių.

„Daugelyje kiemų yra baseinai. Tačiau juose nepasitaškysi ir nepasiausi – prie baseinų besiilsintys senesni žmonės nori ramybės. Nuo mano namų iki jūros – vos penkios minutės, bet vis viena vasarą traukia į Lietuvą. Labai pasiilgstu senelių, turiu Kretingoje draugų. Man čia labai patinka oras – ne per karšta, net ir žaisdamas nepavargsti nuo šilumos. Kretingoje laisvai su draugais galime spardyti kamuolį, vaikščioti, kur norime. Pavyzdžiui, mieste, kuriame gyvenu, užsimanęs saldainių, nenubėgsiu į parduotuvę ir nenusipirksiu. Kretingoje daug kas smagiau“, - įspūdžiais dalijosi trylikametis.

Prieš keletą metų į Kretingą jis atvažiavo kartu su savo juodaodžiu draugu. Šis kaip mat susirado čia draugų. Kretingiškiai ėmė mokyti amerikietį kalbėti lietuviškai ir iki pat šiol nepamiršta R.Bručkaus pasiteirauti, kaip sekasi jo draugui.

„Deksteriui Lietuvoje labai patiko oras, draugiški žmonės, tai, kad mieste yra daug laisvos vietos, kad galima maudytis upėje, jūroje“, - pasakojo R.Bručkus. Pasak jo, Amerikoje retai kas žino, kas toji Lietuva. Pirmaisiais metais berniukui ne kartą teko pasakoti savo bendraklasiams, kur yra jo gimtoji šalis. R.Bručkus savo klasėje buvo vienintelis lietuvis.

Į JAV atvykęs šešerių metų ir nemokėdamas angliškai, kretingiškis per porą mėnesių kartu su amerikiečių vaikais baigė pirmą klasę. Ten mokslo metai prasideda rugpjūčio viduryje ir baigiasi gegužę.

„Iš pradžių buvo sunku – juk nieko nesuprasdavau. Per vasarą ėmiau bendrauti angliškai ir į antrą klasę atėjau jau šiek tiek mokėdamas kalbėti. Trečioje klasėje angliškai kalbėjau laisvai“, - pasakojo šiais metais į aštuntą klasę eisiantis vaikinas.

Jo mokykloje pamokos prasideda devintą ryto ir baigiasi prieš keturias po pietų. Į mokyklą mokinius atveža tėvai arba iš namų paima specialūs geltoni mokykliniai autobusai. Ten įprasta iš namų įsidėti priešpiečius. „Niekas nesišaipo, jei iš dėžutės išsiimi sumuštinį ar vaisių. Mamos suruošia maistą ir sudeda į specialias dėžutes su ledo gabaliukais. Galima, jei nori, eiti į valgyklą – tėvai duoda apie penkis dolerius, už kuriuos gali nusipirkti picą, hamburgerį ar dar ką nors“, - kalbėjo R.Bručkus.

Vaikai mokykloje mokosi įprastų dalykų – matematikos, istorijos, anglų kalbos, gramatikos ir rašybos. Pamokose sėdi įvairių klasių mokiniai – pasirinkę tam tikrą mokomąjį dalyką. Klasės auklėtojų ar mums įprastų klasės valandėlių ten nėra.

„Kiekvienas mokytojas turi savo kabinetą ir dėstomą dalyką. Jei pasirenki dailę, eini pas dailės mokytoją, kur susirenka įvairių klasių mokiniai. Pasirenki muziką, keliauji į kitą patalpą. Daugelį dalykų mokykloje gali pasirinkti. O visi vienos klasės draugai susitinkame vadinamojoje namų klasėje. Ten paprasčiausiai kalbamės, bendraujame. Jei vaikas turi kokių nors problemų, gali kreiptis į konsultantus“, - sakė R.Bručkus.

Namų darbams, jeigu jų užduoda, užtenka valandos. Tačiau žaidimams paprastomis dienomis nelieka laiko ir sąlygų.

„Ketvirtą grįžtu namo, iki penkių darau namų darbus. Kol pavalgau – jau ir šešios. Su draugais lauke nelabai pažaisi – Floridoje anksti temsta. Tad su draugais susitinkame savaitgaliais – einame vienas pas kitą į svečius. Paprastomis dienomis žiūriu televizorių, sėdžiu prie kompiuterio, žaidžiu su šunimi. Lietuvoje man smagiausia tai, kad vasarą čia net ir dvyliktą nakties yra šviesu ir galima lauke žaisti. Kol esu Kretingoje, išnaudoju visą laiką iki paskutinės minutės – su draugais žaidžiame, su šeima keliaujame“, - pasakojo R.Bručkus.

Nors ir vasara, kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, vaikinas mokosi. Kasdien kartu su mokytoja skiria valandą lietuvių kalbai – nori ne tik gerai kalbėti savo gimtąja kalba, bet ir rašyti bei skaityti. Ir prisipažįsta norintis kada nors grįžti gyventi į Lietuvą, į Kretingą.

„Būtų puiku, kai užaugsiu, įgysiu išsilavinimą, grįžti gyventi čia. Gerai ir Amerikoje – ten mano šeima, draugai, įprasta aplinka. Tačiau labai pasiilgstu savo senelių, kretingiškių draugų ir čia esančios laisvės“, - sakė R.Bručkus.

• Rašyti komentarą (2)