|
|
|
Kretingiškę sužavėjo medicinos studijos Suomijoje
Kretingiškė Aušra Lukošiūtė su nostalgija prisimena metus, praleistus Suomijoje. Pabaigusi tris kursus Vilniaus universitete ji medicinos mokslus tęsė viename garsiausių medicinos srityje – Kuopio universitete. Ten A.Lukošiūtė rado viską, apie ką Lietuvos studentai gali tik pasvajoti.
A.Lukošiūtė į Suomiją, atvykusi pagal studentų mainų programą „Erasmus“, pirmąjį mėnesį praleido Helsinkyje. Čia ji lankė intensyvius suomių kalbos mokymo kursus. „Buvo galima rinktis iš įvairių Suomijos miestų. Žinojau, kad studijuosiu Kuopyje, todėl norėjosi kurį laiką praleisti sostinėje. Mokytis suomių kalbos Helsinkyje pageidavo dauguma „Erasmus“ dalyvių. Man pasisekė: patekau į 45 žmonių grupę iš 500 norėjusių“, - pasakojo A.Lukošiūtė. Helsinkyje A.Lukošiūtė ne tik pramoko suomių kalbos, bet ir su „Erasmus“ dalyviais keliavo po šalį, pramogavo, lankėsi muziejuose, dalyvavo pažintinėse ekskursijose. Per mėnesį grupė labai susidraugavo. Dauguma bendramokslių studijuoti liko Helsinkyje, o A.Lukošiūtė turėjo vykti į Kuopį. Tačiau visus metus jie vieni kitų nepamiršo ir atvažiuodavo aplankyti. Pramoko suomių kalbos Ežerų ir miškų apsuptame, aštuntame pagal dydį šalies mieste Kuopyje gyvena apie 180 tūkst. gyventojų. Miestas, kuriame įsikūręs universitetas, ligoninė – vienas geriausių mokslo centrų medicinos srityje. Ypač jį garsina laboratorijose atliekami tyrimai, pasiekimai visuomenės sveikatos srityje. Dirbti į Kuopį atvažiuoja garsiausi Europos ir pasaulio dėstytojai, profesoriai, medikai. Universitete studijuoja apie 6 tūkst. studentų, dėsto apie 1 tūkst. dėstytojų. Kuopio universitetas neretai įvairių šalių studentų pasirenkamas kaip jų magistrantūros, doktorantūros studijų vieta. Kuopio universitetas aktyviai bendradarbiauja su kitų šalių mokslo įstaigomis. Mediciną studijuojantys suomiai turi galimybę dalyvauti įvairiose programose, pavyzdžiui, mėnesį ar du padirbėti Brazilijoje, įvairiose Afrikos šalyse. Pagal „Erasmus“ programą Kuopio universitete mokėsi apie 150 studentų, atvykusių iš kitų šalių. A.Lukošiūtės bendramoksliais tapo dar viena lietuvė, italė, ispanas, lenkė, slovakė, šveicaras, du rusai ir trys vokietės. Tik iš „Erasmus“ studentų sudarytai grupei paskaitos buvo dėstomos anglų kalba. Kuopio universitete galima pasirinkti ir papildomų disciplinų. A.Lukošiūtė nutarė toliau mokytis suomių kalbos. „Išmokti suomių kalbos – labai sunku, nes ji visai nepanaši į lietuvių. Kartais ir suomiai negali paaiškinti vieno ar kito kalbos dalyko. Jie tiesiog žino, kad taip yra, ir tiek“, - pasakojo A.Lukošiūtė. Ji susibičiuliavo su lietuviais, kurie Suomijoje gyvena 10 metų, tačiau suomiškai kalbėti nemoka. „Beveik visi suomiai gali kalbėti angliškai, tai gal ir didelio poreikio būtinai išmokti suomiškai nėra. Studijuojant tai irgi problemų nesudaro: bibliotekose daug naujausių knygų anglų kalba“, - mano pašnekovė. Pažymys nieko nelemia Dažniausiai per paskaitas grupėmis suskirstyti studentai bendramoksliams pristato parengtą tam tikrą temą. Po pristatymo dėstytojas suteikia papildomos informacijos, išsamesnių žinių. Studentai paskaitų niekada nekonspektuoja – jiems dėstytojas išdalina jau atspausdintą medžiagą arba ją kiekvienam atsiunčia elektroniniu paštu. Studentas gali nebent pagal turimą medžiagą sekti paskaitą, pasižymėti kai kurias pastabas. Lankomumas taip pat nekontroliuojamas. Jei studentui įdomu, jis gali laisvai eiti ir į kitas, net ne savo dalyko, paskaitas ir jų klausytis. Paskaitos universitete vykdavo ciklais. Pavyzdžiui, kasdien klausomasi neurologijos paskaitų, o pabaigus kursą laikomas egzaminas. Kadangi tos pačios temos paraleliai buvo dėstomos ir suomiams studentams, kartu su jais „Erasmus“ programos dalyviai laikydavo egzaminus. Per egzaminą kiekvienas studentas turėdavo esė forma atsakyti į 5 pateiktus klausimus. Suomiams dažniausiai užduotys pateikiamos testo forma. „Suomiai be galo sąžiningi. Dėstytojas per egzaminą gali išeiti iš auditorijos: vieni likę studentai tarpusavyje nesišneka, o tuo labiau nenusirašinėja“, - pasakojo A.Lukošiūtė. Darbai vertinami 5 balų sistema, tačiau suomių svarbiausias uždavinys – tik išlaikyti, nes pažymys visiškai nieko nereiškia. Kadangi egzaminą galima laikyti tris kartus, kartais suomiai pirmąjį kartą tik pažiūri užduotis, o egzaminą laiko antrąkart. „Kai kartą per egzaminą gavau 3 ir ėjau jo perlaikyti, tikėdamasi geresnio įvertinimo – suomiai tuo stebėjosi. Pas mus pažymiai turi reikšmės: pagal juos vyksta rotacija, jie svarbūs stojant į rezidentūrą. Suomiams stojant į rezidentūrą pažymiai neturi reikšmės. Jie gali pasirinkti norimą medicinos kryptį“, - sakė A.Lukošiūtė. Didelis dėmesys praktikai „Ypač daug dėmesio skiriama praktikai, pavyzdžiui, teko pacientams nustatyti diagnozę, mokantis infekcinių ligų važiuoti į kliniką. Per oftalmologijos paskaitą kiekvienas gavome po karvės akį. Reikėjo iš jos išimti svetimkūnį. Pas mus 6 metus mokomasi vien teorijos, o Suomijoje studentai jau po trečio kurso pradeda dirbti ligoninėje“, - pasakojo pašnekovė. Ji buvo sužavėta kompiuterizuotais mokymosi kambariais. Studentas natūralaus žmogaus dydžio manekeną užprogramuoja tam tikrai situacijai, pavyzdžiui, žmogus skęsta, sužalotas per autoavariją, jam į ausį pateko svetimkūnis. Studentai praktikuojasi suteikti pagalbą realiomis sąlygomis: manekenas reaguoja lyg tikras žmogus. Į tokį mokymosi kambarį studentas gali eiti patogiu laiku visą parą ir būti tiek, kiek nori. Šalia universiteto įkurta universiteto ligoninė – pagrindinė regione. Ji garsi epilepsijos centru, kuriame atliekamos smegenų operacijos, turi sraigtasparnį. Studentams paskaitos vykdavo ir ligoninėje. Studentai gali eiti į operacines, paprašę medikų – stebėti operacijas, jose asistuoti. Suomiai studentai nuo trečio kurso kasmet atlieka trijų mėnesių praktiką įvairiuose ligoninės skyriuose. Už praktiką jiems užmokama. A.Lukošiūtė specialiai anksčiau baigė paskaitų kursą, kad likusius tris mokslo mėnesius galėtų praleisti tik ligoninėje. Pasirinkusi jai įdomiausią vaikų chirurgijos skyrių, kartu su profesoriais vizitavo ligonius, asistavo operacinėse. Su vaikų chirurgija ateitį siejanti mergina asistavo įvairių sveikatos problemų turėjusių skirtingo amžiaus vaikų, net ir naujagimių, operacijose. „Viena įsimintiniausių operacijų: vaikas gimė atviru pilvuku – reikėjo į vietą grąžinti žarnas“, - sakė A.Lukošiūtė. Jai sunku nusakyti tuos jausmus, kuriuos patyrė per operacijas, kai pagalba buvo suteikiama mažiems, ką tik į gyvenimą atėjusiems, vaikams. „Kai medikai, profesoriai mato, kad domiesi darbu, mielai viską rodo, aiškina. Vienas profesorius, pastebėjęs mano iniciatyvumą, pasiūlė apsilankyti Helsinkio vaikų ligoninėje, kuri vadinama Vaikų pilimi. Profesoriaus rūpesčiu, ten mane maloniai priėmė, per dvi dienas aprodė ligoninę, operacines. Buvau sužavėta, kaip visa įranga ligoninėje pritaikyta vaikų poreikiams“, - įspūdžiais pasidalino A.Lukošiūtė. Jaučiama pagarba studentui/b> A.Lukošiūtė pasakojo, kad Suomijoje tarp studentų ir dėstytojų vyrauja draugiški, kolegiški, mažiau formalūs negu Lietuvoje santykiai. „Dėstytojai, profesoriai, gydytojai su studentu bendrauja kaip su sau lygiu, pavyzdžiui, prisėda prie stalo kartu pietauti, per egzaminą pasiūlo ir atneša kavos. Su dėstytoju galima susitarti ir, esant reikalui, atidėti paskaitą kitai dienai ir pan. Su dėstytojais bendraujama ir telefonu, žinutėmis, elektroniniu paštu. Santykiai su dėstytojais išlieka ir pasibaigus paskaitoms: teko kartu keliauti į poledinę žūklę, slidinėti. Taip pat ir ligoninėje – personalas gerbia studentus, po operacijos padėkoja už darbą“, - kalbėjo A.Lukošiūtė. Tiek universitete, tiek ligoninėje studentams suteikiamos visos sąlygos mokytis: visur nemokamai galima naudotis kompiuteriais, spausdintuvais, kopijavimo aparatais. Bibliotekoje, kurioje - naujausia medicininė literatūra, galima būti visą parą. Kiekvienam studentui skirta persirengimo spintelė, kurioje – visa jam reikalinga švari apranga, net kojinės, rankšluostis. Kompiuterizuota ir pacientų duomenų bazė ligoninėje. Yra darbuotojų, kurių pareiga – vesti pacientų ligos istoriją, todėl gydytojai turi galimybę susikoncentruoti į tiesioginį savo darbą. Suomijoje į ligonines žmonės patenka tada, kai pagalbos nebegali suteikti sveikatos centruose dirbantys bendrosios praktikos gydytojai. Sveikatos centruose įsidarbina ir studijas pabaigę suomiai, kurie nebenori mokintis rezidentūroje. „Lietuvoje moteris chirurgė – vis dar tabu. O Suomijoje pusė chirurgų yra moterys. Atvirkščiai, negu Lietuvoje, dauguma slaugytojų – vyrai, nes jų darbe neretai prireikia fizinės jėgos. Mane kol kas traukia chirurgija, nors nežinau, kaip seksis ateityje. Be to, ir norai juk keičiasi“, - sakė A.Lukošiūtė.
|
|
