Pasaulinio lygio medalis mūsų šalyje atneša tik garbę

Kretingiškė, Jurgio Pabrėžos gimnazijos absolventė Laura Navasaitytė Pasaulinėje biologų olimpiadoje iškovojo bronzos medalį. Kaip sako pati mergina, mūsų šalyje toks medalis kaip ir nieko nereiškia, tik – garbę. Štai kitose šalyse pasaulinio lygio mokslo olimpiadų medaliai yra reikšmingi, atveriantys kelią ir atidarantys vartus į prestižines mokslo įstaigas.

Laura Navasaitytė, Jurgio Pabrėžos gimnazijos absolventė, pasirinko studijuoti odontologiją. “Dar kokioje devintoje klasėje blaškiausi – galvojau apie teisę, politikos mokslus. Bet viską nulėmė mano susidomėjimas biologija”, - sakė mergina.

Tačiau mergina dėl to nenusimena: per kelerius metus įgytas biologijos žinias ji panaudos mokydamasi universitete, be to, jos svajonė jau įgyvendinta - šiomis dienomis Laura sužinojo, jog tapo Kauno medicinos universiteto odontologijos specialybės studente. “Įrašiau ją vienintelę. Todėl juokaudavau: jeigu neįstosiu mokytis odontologijos, vadinasi, neįstosiu niekur”, - sakė L.Navasaitytė.

Įspūdžius iš Indijoje Mumbai (arba Bombėjuje) mieste įvykusios Pasaulinės biologijos olimpiados Laurai dar primena ant rankos natūraliais dažais išpiešta mandala – specialus raštas, kuris ant indžių moterų rankų piešiamas prieš vestuves.

“Indijos pamatėme labai nedaug. Bet olimpiados organizatoriai stengėsi, kad įspūdžių parsivežtume”, - kalbėjo L.Navasaitytė, kuriai Indijoje į akis labiausiai krito socialinė atskirtis tarp turtuolių ir skurdžių. Keturias lietuvaites į olimpiadą lydėjo trys koordinatoriai, kurių darbas – įvertinti olimpiados užduotis.

“Koordinatoriai įvertina, ar užduotys – korektiškos, objektyvios. Indijoje koordinatoriai teišbraukė dvi užduotis, kai kituomet reikdavę išbraukti ir dvidešimt užduočių. Supratome, kad Indijoje mokslo kokybė yra aukšta”, - kalbėjo L.Navasaitytė.

Tarsi tai patvirtindami olimpiados organizatoriai jos dalyviams stengėsi pademonstruoti Indijos mokslo laimėjimus: vedžiojo po laboratorijas, mokslo centrus.

L.Navasaitytė pripažino: užduotys buvusios sunkios. Svarbiausia, joms išspręsti buvo duota per mažai laiko: štai į 66 puslapius suguldytus teorinius klausimus reikėjo išgvildenti per 2 val., praktinei daliai – įvairiems biocheminiams, genetiniams skaičiavimams ir pan. – tebuvo skirta 2,5 val.

L.Navasaitytės bronza – ne vienintelė, parvežta į Lietuvą: bronzą ir sidabrą pelnė dar dvi lietuvaitės merginos.

Lietuvės varžėsi tarp 55 šalių komandų, kurių kiekvieną sudarė po 4 asmenis. Teisę dalyvauti Pasaulinėje biologų olimpiadoje Laura iškovojo per kelis etapus: laimėjusi respublikinę olimpiadą, ji pateko į 16 žmonių stovyklą. Iš šių beliko 6, po dar vienos stovyklos į Indiją išvyko 4 patys geriausi Respublikos biologai.

Lietuva tarptautinėje biologų olimpiadoje dalyvavo antrą kartą. Pernai tokia olimpiada vyko Kanadoje. Iš esmės, Lietuvoje nebuvo, kas organizuotų parengiamąsias stovyklas, nebuvo, kas jas finansuoja. Šios iniciatyvos ėmėsi Vilniaus universiteto biochemijos specialybės studentas Paulius Lukas Tamošiūnas, lydėjęs Lietuvos komandą ir į Indiją.

Olimpiadų reikalais rūpinasi ir Lietuvos biologų sandrauga. Į jos veiklą yra įsitraukusi ir L.Navasaitytė. “Manau, kad nuo olimpiadų nenutolsiu. Turiu daug draugų, dalyvausiu rengiant olimpiadų užduotis, - sakė L.Navasaitytė. Ji visai neišgyvena dėl to, kad baigusi mokyklą, nebegalės dalyvauti olimpiadose. – Mokyklą norėjau baigti kuo greičiau. Džiaugiuos, kad baigėsi ir blaškymaisi, kai kokioje devintoje klasėje svarsčiau, ką studijuoti – gal teisę, gal politinius mokslus”.

Pati sau Laura nusprendė, kad studijuojant teisę jai būtų reikėję mokytis labai daug visa ko atmintinai. Indijoje įvykusi Pasaulinė biologų olimpiada buvo devynioliktoji. Kitais metais jubiliejinė – dvidešimtoji – olimpiada įvyks Japonijoje. Jau dabar šios šalies olimpiados organizatoriai yra sukūrę filmuką, kuriame reklamuoja, kur gyvens olimpiados dalyviai, kas jų laukia. Tai, Lauros supratimu, parodo, kokią reikšmę kai kurios šalys skiria tokiam mokslo renginiui, kaip pasaulinė olimpiada.

• Rašyti komentarą (1)