|
Į Dvaro saldaininę kvies moliūgai ir joje „apsigyvenę“ katinai
Kretingos muziejaus Vandens malūne įsikūrusią kavinę „Dvaro saldaininė“ jos šeimininkai Justė ir Lukas Jasinskai neseniai gerokai praplėtė. Modernumo renovuotai senovinei malūno aplinkai suteikia erdvė per du aukštus, raudono mūro dermė su dominuojančia ruda interjero spalva, savitas dekoras, o ypač – paveikslai ant sienų, kuriuose „apsigyveno“ keliasdešimt katinų, sukurdami namų jaukumo įspūdį. Kavinės prieigas jos šeimininkai prieš Vėlines ruošiasi apšviesti įžiebtų moliūgų žibintais. Knygos – interjerui ir žinioms „Pasirinkome žinomų kūrėjų paveikslus ir pasitelkę dirbtinį intelektą, fotošopą į juos įkomponavome katinus, – aprodydami kavinės erdves, pasakojo Justė ir Lukas. – Ne vienam lankytojui kyla klausimas, kodėl čia karaliauja katinai. Ogi mudu abu esame didžiuliai šių gyvūnų mylėtojai: vieną, dabar 9-erių, pasiėmėme iš prieglaudos, o kitą įsigijome veislinį.“ Kavinės patalpas jau anksčiau išsinuomoję iš Kretingos muziejaus, sutuoktiniai tvirtino, vis laukę, kada susitaupys pinigų ją įsirengti taip, kaip norisi patiems, kokią jos viziją mato. Ir pagaliau ta diena atėjo. Bendrą kavinės vaizdą kūrė Lukas, o Justės prioritetas – išpuošti ją paveikslais, keramika ir knygomis. Ir vos tik socialiniuose tinkluose pasiskelbė, kad kavinės interjerui prašantys dovanoti knygų, išsyk atsiliepė bent keli jų turėtojai. Justina Daugnorienė atidavė net 8 knygų maišus, tarp jų – ir senų, yra visa kolekcija Kretingos pranciškonų spaustuvėje išleisto „Šv. Pranciškaus varpelio“ numerių. „Vartydami šias knygas, nė neįsivaizdavome, kad tiek sužinosime apie Kretingos miesto praeitį: tarkim, kad prieškario Kretingoje veikė pranciškonų spaustuvė ir kad Dimitrave buvo įkurta koncentracijos stovykla. Panorome nuvykti apžiūrėti tą vietą. Per knygas prasiplėtė ir mūsų žinių akiratis, tikimės, kad jos pasitarnaus ir kitiems laiką leidžiantiems mūsų lankytojams“, – kalbėjo sutuoktiniai. Interjerui jaukumo suteikia ir kretingiškių keramikų Danutės, Egidijaus, Mato Rupšlaukių sukurti moliniai namukai.
Stengiasi dėl kretingiškių Savo rankomis įrengti interjerą, tikino jaunoji pora, triūsė apie mėnesį, jiedviem dar talkino Luko pusbrolis Liudvikas Kašėta. „Supratome, kad mus pamėgo ne tik muziejuje apsilankantys svečiai, bet ir kretingiškiai, ypač – vyresnio amžiaus žmonės ir jaunos mamos su vaikais. Senjorai išeina pasivaikščioti ir užsuka pas mus pasimėgauti kava, saldumynais, o jaunos mamos su vaikais vežimėliuose džiaugiasi, kol šie miega, galėdamos pailsėti prie čiurlenančio malūno vandens, pasigrožėti aplinka. Nuo šiol, praplėtę kavinės patalpas, norėtume rengti muzikinius vakarus, performansus, kad kuo labiau pritrauktume miesto jaunimo“, – kalbėjo kavinės šeimininkai. Dabar gi čia populiariausios saldainių gamybos edukacijos, kurias veda saldainių fėja praminta edukatorė Algimanta Kubilinskaitė, ji taip pat – ir įspūdingo balso savininkė, vasaromis Vandens malūno kieme rengianti solinius koncertus.
Moko pasigaminti saldainių Saldaininės virtuvė yra ten pat, už baro, kurioje Justė, Lukas ir Algimantė kasdien išverda apie 200 saldainių. „Viskas yra daroma rankomis. Ant saldainio-gaidelio, jį formuojant, netgi išlieka pirštų antspaudai. Saldainiai iš pradžių būna minkšti kaip guminukai, kol sukietėja. Mūsų produktai – tik iš natūralių medžiagų, be cheminių priedų, nes siekiame išsaugoti kokybę ir gerą vardą. Saldainių masė yra labai įnoringa, verdant ir aušinat ji reaguoja į oro sąlygas, slėgį. Atrodo, viską darai, kaip įprasta, o kartais ima ir nestingsta masė – išlieka skysta kaip karamelė, tuomet tenka visą partiją išmesti“, – į virtuvės paslaptis leido žvilgtelti L. Jasinskas. Beje, deginto cukraus gaidelis yra jų populiariausias saldainis, žmonės jam jaučia vaikystės sentimentus. Jo receptas, anot pašnekovų, nepasikeitęs kelis dešimtmečius, ir jį išsaugojo Justės šeima. Gamina jie ir išskirtinio skonio grafo ir grafienės šokoladus: grafienės – su cikorija, grafo – su spirgais.
Ketvirtoji saldainių gamintojų karta Lukas buvo atviras, kad į saldainių pasaulį atėjęs per Justę ir jos šeimą – jiedu karu jau 10 metų, trejus iš jų – santuokoje: „Mokėmės kartu, nuo 17-kos įsimylėjau tas migdolines Justės akis. Apsilankydavau Justės namuose, jos mama pavaišindavo saldainiais, pasidarė smalsu, kaipgi jie gaminami. Kai tapome pora, Justės mama Asta perdavė verslą mums, ir jau ketverius metus patys kuriame, tobuliname, vystome jį pagal savo matymą ir savąją viziją“, – kalbėjo Lukas, atviraudamas, kad teko išgyventi ir sunkius pandemijos metus. Tačiau, paragavus nuosavo verslo skonio, kad galima dirbti tik sau, turėti svajonių ir tikslų, tai užveda ir įkvepia jaunąją šeimą. Savojo verslo startu jiedu laiko 2018-uosius. „Esame jau ketvirtoji saldainių gamintojų karta. Mano prosenelė juos gamindavo ir veždavo parduoti per atlaidus. Iš jos išmoko mano močiutė Regina Norvaišienė, ši šeimos amato paslaptis perdavė mano mamai Astai, o ji – man. Aš su mama į muges, miesto šventes važinėdavau nuo 6-erių, tuomet ir išmokau verslo pradžiamokslį. Taupiau uždirbtus pinigus mašinai, kurią ir įsigijau sulaukusi 18-kos, tiesa, prisidėjo ir tėtis Kęstutis. Bet savo svajonę išpildžiau“, – džiūgavo savojo verslo pradžią prisimindama Justė. Stengdamiesi kuo labiau pritraukti žmones į kavinės erdves, suteikti pramogų, sutuoktiniai Justė ir Lukas jau kelintus metus puoselėja rudens tradiciją – surengti moliūgų skaptavimo dirbtuves, į kurias šiemet kviečia spalio 27-ąją: kretingiškiai raginami atsigabenti moliūgus, kurti iš jų, o po to įžiebti. Šie moliūgų žibintai iki Vėlinių bus eksponuojami Vandens malūno prieigose.
|