Artojų varžybos: patirtis prieš jaunatvišką entuziazmą

Žvainių kapelos muzikantai artojus (iš kairės) Antaną Duoblį, Tomą Klapatauską, Donatą Vaškį, Mantą Jonkų, Karolį Paksą ir Jurgį Karaziną į laukelius išlydėjo su muzika.

Po 5-erių metų pertraukos ūkininko Jono Drungilo 18 ha ploto laukuose Dupulčių kaime įvyko arimo varžybos, kuriose meistriškumą demonstravo 6 artojai. Juos vertino tiek pat teisėjų – augalininkystės konsultantų iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos, Telšių, Pakruojo, Akmenės, Šiaulių, Mažeikių biurų.

Pirma vieta – veteranui

Pavakarę susumavus rezultatus, I vieta pripažinta varžybų veteranui – traktoriumi „John Deere 6630“ 4 korpusų verčiamaisiais plūgais laukelį suarusiam kūlupėniškiui ūkininkui Antanui Duobliui. Aukštas vietas ir anksčiau jis yra užėmęs tiek rajone, tiek respublikinėse varžybose – 2018-aisiais, kaip ir tradicinių plūgų grupėje meistriškumu nepralenkiamas Kazys Genčius, iš Dotnuvos parvežė pirmąją vietą.

Antroji vieta – kitam respublikinių varžybų prizininkui, irgi kūlupėniškiui Tomui Klapatauskui, arusiam traktoriumi „Valtra131“; III vieta – erlėniškiui Jurgiui Karazinui. Jis vienintelis „New Holland T7.210“ arė 5 korpusų verčiamaisiais plūgais.

Šauniausiai pasirodę artojai apdovanoti ne tik įrėmintomis padėkomis, medaliais, darbo kombinezonais, įrankiais, bet dar ir 500, 300 bei 200 eurų vertės dovanų čekiais.

Rėmėjų dovanomis, medaliais pamaloninti ir IV, V bei VI vietų laimėtojai Donatas Vaškys iš Reketės, skuodiškis Mantas Jonkus bei Karolis Paksas iš Raguviškių. Savo galimybes šie jauni vaikinai kukliau vertino dar prieš varžybų startą.

„Man tai bus nauja patirtis“, – sakė pirmą kartą arimo varžybose dalyvaujantis D. Vaškys. Reketėje jis laiko apie 50 mėsinių galvijų, javus sėja maždaug 100 ha žemės plote. Mišrusis ūkis yra jungtinis – Donatas ūkininkauja su draugu.

„Ir aš dar mokausi“, – atviravo jauniausias varžybų dalyvis 25-erių K. Paksas. Kaip seksis, stebėjo ir jo mama ūkininkė Danutė Paksienė. Šeimos ūkyje jie pluša kartu, valdo apie 300 ha žemės, kaip dauguma ūkininkų, sėja kviečius, rapsus, žirnius. Tik gyvulius išpardavė – neapsimoka laikyti.

„Pradžioje visiems būna sunkiau. Bet, jeigu nearsi, tai niekada ir neišmoksi“, – įsitikinęs varžybų nugalėtojas A. Duoblys. Jo paties pačios pirmosios vagos gimtuosiuose Stropeliuose išartos arklio tempiamu plūgu.

„Prie namų turėjom apie 20 hektarų žemės, laikėm gyvulių, sėdavom grūdus, – pasakojo šiandien rajone žinomas ūkininkas. – Paskui tėvas kad ir nusipirko vikšrinį T.74, bet pats nevairavo. Būdamas 12-os, aš išmokau vairuoti. Paaugliui tai jau – šis tas!“ – juokėsi jis.

„Atgaivinti tradiciją, sutelkti ūkininkus – toks ir buvo renginio tikslas“, – sakė šių arimo varžybų iniciatorė Gražina Poškienė.

Apie viziją, iniciatyvą ir iššūkius

Išlydint į laukus, varžybų dalyvius ir žiūrovus pasveikino rajono vicemerė Vilija Venckutė-Palaitienė. Jos žodžiais, žmogų maitina žemė, o derlius prasideda nuo suartos vagos. Šias arimo varžybas vicemerė apibūdino kaip galimybę ne tik pademonstruoti arimo įgūdžius, bet kartu ir parodyti, jog tradicijos gyvuoja. O gyvuos tradicijos – gyvuos ir tauta.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus vardu sveikinimo žodžius tarė Informacinių technologijų skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė. Pasidžiaugusi Panemunės žemumose vykstančia gilią savo istoriją turinčia žemei, duonai ir artojui skirta švente, ji neabejojo, kad, vis labiau populiarėjant neariminėms technologijoms, surengti tokią, prisikviesti 6 artojus, vieną jų net iš Skuodo rajono, turėjo būti iššūkis.

„Kai aš raginau ūkininkus dalyvauti, pastebėjau, kad kai kurių ir rankos iš nekantrumo suvirpėdavo: dažnas sakydavo, dar tebeturiu plūgus, dar jų nepardaviau, neiškeičiau...“ – pasakojo prie organizacinių reikalų prisidėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Jis atviravo, kad Konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro vadovės Gražinos Poškienės idėja surengti artojų varžybas ir jam paglosčiusi širdį: po tiek metų – pagaliau!

Šventinę nuotaiką kūrė ir jaunosios raitelės (iš kairės) Deimantė Vyšniauskaitė su žirgu Kardamonu bei Skaistė Duoblytė su žirgu Mažyliu.

Konsultavimo tarnybos biuro iniciatyva pasidžiaugė ir daugkartinis įvairių arimo varžybų dalyvis K. Genčius. Nors jau kuris laikas su žemės ūkiu jis nebeturi nieko bendro, dirba kitoje sferoje Klaipėdoje, tačiau sakė, kad įdomu palyginti vieną artoją su kitu, pamatyti, kaip kuris aria. Paprašytas išvardinti savo titulus, K. Genčius teigė nugalėtoju rajone taip ir nepabuvęs, o štai Lietuvos mastu – 15 kartų! Be to, 18 metų Lietuvai atstovavo pasaulinėse arimo varžybose, 2008-aisiais už trečiąją vietą iš Austrijos parvežė bronzos medalį.

Pliusai ir minusai

Pasak Kretingos biuro augalininkystės konsultantės Aurelijos Narkutės, neariminė žemdirbystė, kai, nukūlus derlių, dirva tik nuskutama ir paliekama, palengvina ir pagreitina ūkininko darbus. Tačiau yra kita medalio pusė – sėjant, pavyzdžiui, rapsus ar žirnius, iš agronominės pusės sprendžiant, dirvą vis dėlto geriau suarti.

R. Paulikas teigė ariminėje žemdirbystėje įžvelgiantis gal net daugiau pliusų, bet savo nuomonės nepiršo, esą kiekvieno ūkininko valia pasirinkti. „Tiesa, kad neariminė žemdirbystė tausoja žemę, išsaugo visą gyvastį po ja. Bet ar pagalvojam, iš kur atsirado tiek daug šliužų? Kai rudenį ariant neišdraskomi lizdai, Aukštaitija nebežino, kaip atsiginti daugiausia miežių, rapsų, kviečių laukus okupuojančių greitai besidauginančių pelių “, – teigė jis. Be to, neariant dirvų, o tik jas skutant, augalus labiau ir ligos puola, daugiau žolė želia.

Ūkininkai Monika ir Raimondas Pareigiai kepė burgerius ir vaišino jais visus norinčius paragauti.

Dainos, pokštai ir eiklūs žirgai

Trys teisėjai artojų meistriškumą stebėjo ariamo laukelio pradžioje, trys – pabaigoje. Pasak vyriausiojo teisėjo Konsultavimo tarnybos Tauragės rajono biuro vadovo Petro Kulikausko, kriterijų 16, bet svarbiausia, kaip atrodo pirmoji arimo vaga. O ji privalo būti reikiamo pločio, tinkamo gylio ir kaip styga tiesi. Ši vaga ir vertinama ilgiausiai.

Varžybos truko apie 3 valandas, bet pasižiūrėti, palaikyti artojų atvykusiems jų šeimos nariams, draugams, kolegoms, seniūnijų atstovams laikas Dupulčių laukuose neprailgo.

Koncertavo Žvainių kapela bei televizijos projekto „X Faktorius“ dalyvis palangiškis Virgilijus Butkus, publiką juokino šmaikščiosios personažės Zuosė ir Antuosė (Kristina Lauciutė-Dimienė ir Karolina Moncevičienė iš Kretingos rajono kultūros centro), grakščius pasirodymus su savo žirgeliais Mažyliu bei Kardamonu surengė jaunosios raitelės – kūlupėniškė Skaistė Duoblytė ir salantiškė Deimantė Vyšniauskaitė, profesionalūs įmonių konsultantai dalijosi žemdirbiams ir jiems prijaučiantiems aktualiomis naujovėmis ir patarimais. Vyko loterija, kurioje buvo galima laimėti didelį kelioninį lagaminą, „Fiscar“ kastuvą ir dar daug kitų vertingų prizų. Genčų-Medsėdžių ūkininkai Monika ir Raimondas Pareigiai vaišino čia pat kepamais burgeriais, kretingiškiai miškininkai – žvėrienos šiupiniu.

Vienas po kito artojų traktoriai įvažiavo į jiems skirtus laukelius.

„Mūsų seniūnijoje ūkininkų yra labai daug, bet, deja, nė vienas šiose varžybose nedalyvavo. Klausiau, tai kurį man reikės palaikyti, už kurį sirgti? Sakė, kad šiandien – už visus“, – juokavo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Užtat darbėniškiai, kaip ir Kretingos, Kartenos, Imbarės, Kūlupėnų seniūnijos, suruošė bendrą vaišių stalą, prie kurio išradingumo ir gausos prisidėjo šių seniūnijų žemdirbiai.

„Dalį lėšų renginiui skyrė rajono Savivaldybė, dalį – firmos, mūsų rėmėjai. Pavyko surengti tikrą fiestą – aplink tiek daug šypsenų, gerų emocijų“, – pasidžiaugė G. Poškienė. Toks buvęs ir tikslas – ne tik atgaivinti senąją arimo tradiciją, bet suburti rajono ūkininkus bei visuomenę, kad visi kartu naudingai ir linksmai praleistų šią dieną.

• Rašyti komentarą (2)