Gėlių sienelė – bendras savanorių ir onkoligonių kūrybos rezultatas

Kretingiškės floristės Nida Čyžauskienė (kairėje) ir Danguolė Bernotienė floristine sienele papuošė Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro erdves.

Šį rudenį ryškiais žiedais pasipuošusios ne tik Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje prieigos, bet ir jo erdvės viduje: kretingiškės savanorės floristės Nida Čyžauskienė ir Danguolė Bernotienė iš gėlių, užaugintų savo sodybose, kartu su šio centro lankytojomis sukūrė ornamentuotą 3,5 x 2 m dydžio sienelę fotosesijoms.

Pasak Šv. Pranciškaus onkocentro vadovės Aldonos Kerpytės, kai abi floristės atvyko nešinos glėbiais gėlių iš savo daržo – jurginais, rudeninėmis astromis, gvaizdūnėmis, rožėmis, kūrybinis procesas įsibėgėjo ir truko visą dieną, įsijungė ir tos moterys, kurios nemanė turinčios gebėjimų kurti.

„Rezultatas visus nudžiugino: tuoj pat atsirado būrys norinčių nusifotografuoti prie spalvingos sienelės. Tikimės, kad šis bendras kūrinys džiugins onkocentro lankytojus iki mūsų globėjo Šv. Pranciškaus dienos. Smagu, kad savanorės suranda vis naujų būdų, kaip įtraukti lankytojus į kūrybinį procesą, o ir visiems gražu užeiti į kūrybines dirbtuves, kur ši sienelė stovi“, – kalbėjo A. Kerpytė.

„Pajūrio naujienų“ pakalbinta šios idėjos sumanytoja N. Čyžauskienė sakė neskaičiavusi, kiek suskynė žiedų, kuriuos tvirtino ant specialaus karkaso – jų buvę keli šimtai. Kiekvienas žiedas, kad kuo ilgiau išsilaikytų, patalpintas į mažą kolbą su vandeniu. „Artėja šaltukas, gėlės nugeibs. Norėjosi, kad jos kuo ilgiau dar džiugintų žmonių akis ir širdis. Abi su kolege Danguole suskynėme žiedus, jau anksčiau turėjome paruoštą sienelės karkasą. Kadangi savanoriauju onkocentre – mokau lieti žvakes, pinti vainikus,– taip natūraliai ir gimė šis bendras kūrinys“, – pasakojo Pryšmančiuose gyvenanti ir kelerius metus onkocentre savanoriškai kūrybinius užsiėmimus vedanti Nida.

Kalėdoms, tikino ji, vėlgi abi su kolege, pasitelkusios centro lankytojas, ketinančios sukurti proginę sienelę. „Labai smagu stebėti, kaip moterys peržengia per savo išankstinius įsitikinimus, išlaisvėja ir patiria kūrybos džiaugsmą: maniusios, kad nesugebės, nes neturi polinkio į floristiką – užvedus ant kelio, pajunta turinčios prigimtinį pojūtį ir spalvas derinti, ir kompozicijas formuoti“, – bendru rezultatu džiaugėsi N. Čyžauskienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)