|
|
|
Metų pareigūno statulėlė įteikta ir kretingiškiui
Policijos – Angelų sargų – dienos proga tradiciškai išrinkti trys Klaipėdos apskrities Metų pareigūnai – pirminės, vidurinės ir vadovų grandies atstovai, ypač pasižymėję tarnyboje, sporte, kitose veiklose. Tarp jų – ir Kretingos policijos komisariato vyriausiasis patrulis Irmantas Kripas. Jam įteikta vardinė Metų pareigūno statulėlė – tokio apdovanojimo rajone lig šiol nebuvo gavęs nė vienas kolega. Savotiška gyvenimo mokykla – areštinėje „Man tai irgi buvo staigmena“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas, prisipažino 37-erių I. Kripas. Tačiau komisaras Algirdas Budginas patikino kandidatūrą pristatęs ne už gražias akis, o už konkretų darbą, supratimą, atsakingumą, pareigos jausmą, paslaugumą. „Mes, vadovai, Irmantu esam patenkinti“, – bendradarbį apibūdino komisaras. Tarnyboje I. Kripas – jau 17-a metų. Paklaustas, kodėl pasirinko šį kelią, juokavo nė pats nežinantis. „Turbūt iš aukščiau jėga pastūmėjo, – svarstė jis. – Nei kokių įkvepiančių pavyzdžių, nei artimoje aplinkoje policininkų buvę, o štai 2006-aisiais, kai, baigus dabartinę Marijono Daujoto progimnaziją, reikėjo pasirinkti specialybę, dokumentus tiesiai į Policijos mokyklą Klaipėdoje nuvežiau“. Mokslai ten truko dvejus metus. Kol dar Kretingoje nebuvo panaikinta areštinė, jaunam pareigūnui teko dirbti joje. Va, ten tai, sakė, lig tol nežinomą gyvenimą pamatęs: ir girtų, kuriuos kolegos atveždavo iš gatvės pažadinę, ir apsivogusių, ir skandalistų, ir mušeikų, ir narkomanų, kurie, prasidėjus „lomkėms“, pjaustydavosi patys sau kelius, kad tik ligoninėje žaizdas siuvantis daktaras dozę nuskausminamųjų suleistų.
Nežinioje – kaskart I. Kripas su žmona Sandra augina 8-erių sūnų. Ar norėtų, kad šis užaugęs pasektų tėvo pėdomis? Jei galėtų atsukti laiką atgal, ar norėtų ir pats savo kelią pakartoti? „Kažin. Uždarbis – mažas: per televiziją pateikia vienokius skaičius, realybėje yra kitaip. O darbas – sunkus ir pavojingas... Kaskart atsisveikini su šeima ir nežinai, kas laukia, ar namo begrįši“, – atviravo pašnekovas. Ekstremaliose situacijose jam yra tekę būti. Tikriausiai ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojai dar prisimena kelerių metų senumo istoriją, kai viename Vydmantų seniūnijos kaime 80 metų perkopęs senolis šautuvu vaikėsi sūnų. „Iškvietimą gavom tuoj po 7-os ryto, galima sakyti, vos prasidėjus pamainai. Nuvažiuojam su kolega – žiūrim, daugiau pagalbos nė iš kur. Velkamės šarvo liemenes – ką darysi, turim eiti ir einam. Aš prieky, jis – iš paskos. Sūnus, kuris mus ir iškvietė, pro antro aukšto langą rėkia, kad būtume atsargūs, nes tėvas čia kažkur ties gyvatvore su ginklu!“ – sukrečiantį įvykį, per kurį neadekvatus senolis galiausiai pats sau atėmė gyvybę, iš atminties prikėlė Irmantas. Tačiau kasdienybėje ir įdomių, ir malonių akimirkų būna: pavyzdžiui, vieną naktį, patruliuodami su kolega Mariumi Gedvilu, Tvenkinio gatvėje Kretingoje pričiupo du vagišius, nugvelbusius iš žmogaus dvi žoliapjoves. „Vertingus daiktus atgavęs šeimininkas labai džiaugėsi, tada mums ir asmeniškai, ir net per laikraštį padėkojo“, – pasakojo I. Kripas. Gyvena viltimi Kaip tik profesinės šventės išvakarėse – praėjusį antradienį – apie 100 policijos pareigūnų surengė eitynes Vilniaus Gedimino prospektu iki Seimo rūmų, norėdami atkreipti valdžios dėmesį į būtinybę didinti darbo užmokestį, gerinti sąlygas. Šiame būryje kretingiškių nebuvo. „Pareigūnų bendruomenę mes palaikėme mintimis, nes, kaip ir kiti kolegos, tikimės, gyvename viltimi, kad kitąmet bus geriau“, – sakė A. Budginas. Bet kad ir kokie atlyginimai dabar, komisaras patikino: policija visada buvo, yra ir bus, visuomenę saugojo, saugo ir saugos, padeda ir padės – tokia jos pareiga.
|
|
