Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar pakenks Lietuvos prestižui valdančiųjų koalicija su „Nemuno aušra“?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingoje pasigendama pagarbos prieškario žydams ženklų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2024-10-04

Kretingiškių nuomone, atminimo stulpas prie dabartinės „Mėguvos“ neatspindi prieškario žydų gyvenimo, jų istorijos.

Keliaujant po Lietuvos ir Latvijos miestelius, matyti, kaip atkurtos buvusios žydų šventyklos arba kaip įprasmintos buvusių sinagogų vietos, taip prisimenant prieškariu gausias miesteliuose gyvenusias ir jų gerovę kūrusias žydų bendruomenes. Mūsų mieste žydų atminimas skurdokas: buvusios sinagogos vietoje lyg vaiduoklis riogso buvęs viešbutis „Mėguva“, o istoriją primena kuklus prieš 4-erius metus Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva įrengtas tipinis atminimo stulpas.

Tipinis ženklas neatspindi savasties

Minint 83-ąsias Lietuvos žydų genocido aukų metines, Kretingoje tradiciškai buvo surengta akcija „Atminties keliu“ – dalyvių eisena iš Rotušės aikštės judėjo senųjų žydų kapinių Mėguvos gatvėje link. Praeinat buvusios sinagogos vietą, kai kurie dalyviai apmaudavo, kad žydų bendruomenės atminimas tarsi ištrintas iš Kretingos miesto veido.

O juk aplink Birutės gatvę telkėsi gausus žydų gyvenamasis kvartalas, kur virė margaspalvis šios bendruomenės gyvenimas. Kone visa Vytauto gatvė taip pat buvo nusagstyta nedidelių žydų amatininkų dirbtuvių ir prekybininkų krautuvėlių. O ir prieškario žydų istorija – dar taip nesena, prilygstanti vieno žmogaus gyvenimo trukmei.

„Nesuprantama, kodėl niekas nesiima iniciatyvos ir nededa pastangų, kad vizualiai būtų įprasmintas Kretingos žydų bendruomenės atminimas. Tipinis ženklas sinagogos vietoje neatspindi istorijos, čia gyvenusios bendruomenės savasties. Gal tuo turėtų pasirūpinti Kretingos rajono valdžia ar Lietuvos žydų bendruomenė, tarkim, imtų ir nupirktų buvusią „Mėguvą“ ir pastate ar šalia jo skirtų erdvę memorialui? Arba tam rastų kitą vietą, galbūt Birutės gatvės salelėje ar netoli kapinių. Dabar gi ir senosios žydų kapinės apstatytos privačiais kotedžais: vyksta Holokausto aukų minėjimas, o iš gretimos sodybos kyla dūmas su kepamo šašlyko kvapu “, – stebėjosi visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai.

Kupiškio sinagogoje įrengta biblioteka, o jos hole – žydų atminimo lenta

Pastatas be bendruomenės – negyvas

Kadangi Kretingoje žydų bendruomenės nėra, o pavienių žydų tautybės žmonių – suskaičiuotum ant pirštų, „Pajūrio naujienos“ nuomonės paklausė Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininko Felikso Puzemskio, kurio iniciatyva prieš dešimtmetį skvere prie viešosios bibliotekos buvo pastatytas paminklas įžymiam Tado Kosciuškos sukilimo dalyviui, Napoleono karvedžiui žydui Berekui Joselevičiui.

F. Puzemskio manymu, savojo miesto istorija ir privalo rūpintis jo gyventojai. „Lietuvos žydų bendruomenė neturi tiek lėšų, kad pirktų pastatus ar sklypus. Turime rūpintis, kaip gyventi šiandien. Man užsienyje nežinomi Klaipėdoje gyvenusių turtingų žydų palikuonys, kurie galėtų remti tam tikrus projektus. Juolab kad ir Klaipėdos krašto istorija kitokia, 700 metų susijusi su Vokietija. Man neteko girdėti, kad būtų atsiradę ir iš Kretingos miesto kilusių žydų palikuonių, norinčių čia įprasminti savo protėvių istoriją. O ir šiaip ši tendencija mažėja visame pasaulyje, nes išmiršta senoji karta, kuriai atsekti tėvų ir senelių gyvenimą ligi Holokausto buvo labai svarbu“, – kalbėjo F. Puzemskis.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sakė, kad Kretingoje susitikę su Klaipėdos žydų bendruomenės atstovais ir su Lietuvos žydų bendruomenės vadove Faina Kukliansky, aptarė ir jų istorijos įprasminimo galimybes: „Jie net patys sako – jeigu pavyktų atkurti sinagogą, kas gi šiandieną joje melstųsi. Tų žmonių, kuriems jos reikėjo, nebėra, ir pastatas būtų negyvas. Nežinau, ar reikėtų išskirti vieną bendruomenę labiau už kitas: karas, pokaris, tremtis skaudžiai susijusi su visais, išdraskė tautas, gimines, šeimas – visi tuo metu kentėjo. Esame pažymėję tas rajono vietas, kurios susijusios su skaudžiais žydų tautos įvykiais. Kasmet rengiamas žygis į kapines, kur perskaitomos mirusiųjų pavardės.“

Marijampolės sinagoga tapo meno galerija.

Žavi Marijampolės ir Kupiškio sinagogos

Gėrėdamiesi šiandieną žmonės žvelgia į restauruotą sinagogą Marijampolės miesto širdyje: šis statinys – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkas. Eklektinio stiliaus, dekoruota neogotikiniais ir rytietiškais motyvais, sinagoga buvo suprojektuota 1899 m. Jos frontono nišoje įkomponuotas simbolinis Dekalogo – Dešimties Dievo įsakymų, kuriuos Dievas davė Mozei ant Sinajaus kalno – plokščių motyvas. Interjeras buvo išpuoštas patyrusių vietinių meistrų. Pagrindinė kvadratinė sinagogos vidaus patalpa – vyrų maldų salė, moterims buvo skirta atskira erdvė salės kampe ar balkone, su atskiru įėjimu iš lauko.

Sovietmečiu nuniokota, tačiau iš esmės sinagoga išliko, ji rekonstruota 1985 m. ir pritaikyta Marijampolės inžinierių namams, dar po dešimtmečio čia pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras. 2014 m. joje atidaryta kultūros mecenatės dailėtyrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.

Itin įspūdinga išlikusi Kupiškio didžioji sinagoga, kurioje nuo 1984-ųjų veikia viešoji biblioteka. Statinys buvo renovuotas 2016 m. Tarpukariu Kupiškio mieste buvo net trys sinagogos: šiaurinėje pusėje buvo didžioji sinagoga, lygiagrečiai jai – mažoji sinagoga, tarp jų – chasidų maldos namai.

Šiandieną didžiosios sinagogos prieigose – meniški stendai, pasakojantys apie Kupiškyje gyvenusią itin didelę ir turtingą žydų bendruomenę, sudariusią per 70 proc. miesto gyventojų. Bibliotekos hole – meniškas stendas su ištisų šeimų pavardėmis. Pasak vienos bibliotekininkių, šis stendas sukurtas už užsienyje gyvenančių žydų palikuonių lėšas.

Latvijos Bauskės miesto, istoriškai panašaus į Kretingą, „Sinagogossodas“ su stilizuotomis iš sinagogos išeinančių žmonių figūromis.

Bauskėje – „Sinagogos sodas“ Latvijos Bauskėje, kuri kažkada taip pat, kaip ir Kretinga, priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui, ir kur stovėjo tokia pati rotušė, skirta miesto savivaldai, o viename aikštės kampų, kaip ir Kretingoje, stovėjo sinagoga. Šioji taip pat neišliko, tačiau jos vietą mena įspūdingas skulptoriaus Girčio Burvio sukurtas memorialas „Sinagogos sodas“ su akmeninėmis figūromis. „Sinagogas sodas“ atsirado Bauskės žydų palikuonių iš Izraelio, JAV ir Didžiosios Britanijos iniciatyva ir už jų lėšas, paramą suteikė Bauskės valdžia ir miestelio bendruomenė ir Latvijos žydų draugija. Bendras šio memorialo plotas yra lygiai toks pat, kokį kadaise užėmė Bauskės didžioji sinagoga, akmeninės skulptūros simbolizuoja po pamaldų iš sinagogos išeinančius žydus. Memorialo centre – simbolinė sinagogos bima – pakyla, ant kurios atliekamos apeigos, o ant jos užrašyta: „Skirta Bauskės žydams, šimtmečius čia gyvenusiems ir kūrusiems šį miestą, kuriuos 1941 m. nužudė naciai ir jų vietiniai parankiniai. Pagerbdami žydų tautos atminimą – Bauskės žydų palikuonys ir miesto gyventojai.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas