|
Vilkų problema patyrusio medžiotojo akimis
Po „Pajūrio naujienose“ išspausdintos publikacijos apie tai, kad vilkai pjauna gyventojų gyvulius, o medžiotojai nepadeda, atsiliepė Salantų medžiotojų klubo, į kurį pagalbos buvo kreipęsis kūlupėniškis ūkininkas Antanas Duoblys, pirmininkas Vladimiras Černojarovas. Padėti nori, bet ne visada gali „Antaną Duoblį pažįstu. Kai pirmąkart birželį jis rado papjautą savo veršiuką, paskambino, prašė patykoti ir nušauti lankytis prie jo sodybos, kur ganosi gyvuliai, įjunkusį vilką. Bet teisingai per laikraštį paaiškino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Sigitas Kupšys: nė norėdami mes, medžiotojai, to padaryti negalime – neturime leidimo, nes dabar ne vilkų medžioklės sezonas“, – sakė V. Černojarovas. Anot jo, pažeidus medžioklės taisykles, 2–3 metams tektų atsisveikinti su medžiotojo bilietu, būtų konfiskuotas šautuvas, o dar ir baudą reikėtų sumokėti. Kaip teigė pašnekovas, Salantų medžiotojų klubo medžioklės plotai sudaro apie 14 tūkst. hektarų, apima dalį Kūlupėnų, Darbėnų seniūnijų, taip pat visą Imbarės teritoriją. Pranešimų apie vilkų daromą žalą pastaruoju metu būta visokių: pernai veršiuką papjovė Kalnalyje, už maždaug 50 metrų nuo gyvenamojo namo, pavasarį žmonės neteko dviejų ėriukų Skaudaliuose, nors šie ir aptverti buvo. Nuošalioje Imbarės seniūnijos vietoje močiutei sudraskė 8 nepririštus šuniukus. „Ta močiutė pasakojo du pakalnėje stovinčius ir į žmogų spoksančius vilkus savo akimis regėjusi – drąsūs, nebijo nieko“, – sakė V. Černojarovas. Limitas – per mažas, terminai – blogi Klubo pirmininko manymu, vilkų sumedžiojimo limitas – per mažas, nors Aplinkos ministerijos specialistai tikina kitaip – esą pernai net buvęs neįvykdytas. Leista sumedžioti 341 vilką, o sumedžiotas tik 281. „Deja, tik pirmi tokie metai. Bet ir priežastis tam yra. Vilką galima sumedžioti daugiausia per varyminę medžioklę. O pernai žiemą, kai buvo daug sniego, eglės, pušys, krūmai juo apkibę, pralįsti nebuvo įmanoma. Juolab kad vilkas – labai gudrus žvėris, sugeba gerai slėptis. Štai, kodėl limitas liko neišnaudotas“, – paaiškino klubo vadovas. Jis atviravo per 34-erius metus, kai yra medžiotojas, pats nėra nušovęs nė vieno vilko. Su klubo nariais prieš metus net prizą įsisteigė: kuris šį plėšrūną nušaus tykodamas, gaus 200 eurų premiją – kad stimulas būtų. Pagal dabartinę tvarką vilkus medžioti galima nuo spalio 15-osios. V. Černojarovo nuomone, šį terminą reikėtų pakeisti. „Sutinku, kad birželį, kai vilkės atsivedusios mažus vilkiukus, šaudyti būtų nehumaniška. Bet kodėl medžioklės sezono negalėtų pradėti jau nuo rugsėjo, kai tėvai mažuosius pradeda mokyti susigauti sau grobį?“ – svarstė klubo pirmininkas. Be to, ir vilkų medžioklėje turėtų būti leista naudoti naktinius matymo prietaisus – prožektorius, termovizorius. Esą dieną šie plėšrūnai nesirodo, o naktį, neturint apšvietimo priemonių, pastebėti sunku. Šiuo metu naktiniai matymo prietaisai naudojami tik kiaulių marą nešančių šernų bei usūrinių šunų medžioklei. „Aš nesakau, kad reikia visus vilkus išnaikinti, bet problema tikrai yra, ir ją reikia spręsti“, – įsitikinęs Salantų klubo, vienijančio 35 narius, pirmininkas.
|