Daumantas Levas Todesas kiekvieno eksponato istoriją pristatė iš savo ir juos kūrusių menininkų perspektyvos.

Darbėnų gimnazijos bendruomenė Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai paskyrė menines ir edukacines iniciatyvas, kurios buvo skirtos pagerbti genocido aukas ir prisiminti žydų tautos istoriją.

Atminimo renginio pagrindiniu akcentu tapo Daumanto Levo Todeso projekto „Mozės klajonės“ paroda. Parodoje eksponuojami 24 menininkų iš Lietuvos, Izraelio, Ukrainos, Latvijos ir kitų šalių darbai. Menininkai interpretavo tautodailininko Jakovo Bunkos Plateliuose ant Jazminų kalno stovėjusią Mozės skulptūrą, skirta Antrojo pasaulinio karo metais Plateliuose nužudytiems žydams atminti. 1986-aisiais pastatyta skulptūra praėjus trims dešimtmečiams sutrešo ir nuvirto, bet išliko viršutinė skulptūros dalis – Mozės galva. Išlikusi dalis buvo restauruota, o jos gipso liejiniai tapo pagrindu parodos „Mozės klajonės“ kūrėjų darbams, į kuriuos kiekvienas menininkas sudėjo savo idėjas ir išgyvenimus.

Parodos sumanytojas ir kuratorius, meno mecenatas D. L. Todesas pristatydamas parodą akcentavo, kad Mozės paieškos – tai kiekvieno mūsų gyvenimo prasmės ieškojimas: „Visi pagal savo aplinką, gebėjimus, supratimą turime rasti savo misiją, kurią privalome įgyvendinti šiame gyvenime. Tai – mūsų išėjimas iš dykumos. Vis dėlto, beieškodami prasmės bei tikslo, privalome atrasti ir save, tačiau tame paieškų kelyje negalime griauti to, ką jame randame.“

Pasak D. L Todeso, darbų pristatymas yra vienas parodos pajautimo etapų, o jų iš viso yra trys: „Kai menininkas gauna baltą iš gipso išlieta galvą, jis pradeda galvoti, ką jis nori su ja padaryti. Kai aš gaunu menininko jau padarytą darbą, aš turiu savo interpretaciją, o jūsų interpretacija bus trečia, kiekvienas jūsų išeis su skirtinga vizija ir savitu supratimu.“

„Ši paroda iš vienos pusės labai žemiška, nes viską mes matome prieš savo akis. Kitu aspektu, ji labai dvasinga, kiekvienas kažką išsinešame iš šios parodos“, – sakė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Apžiūrėti parodą „Mozės klajonės“ turėjo galimybę ir Darbėnų gimnazijos, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos II gimnazinių klasių mokiniai, kurie apmastę parodoje atsispindinčias idėjas, pažintį su žydų tautos istorija tęsė integruotoje pamokoje „Mozė – judaizme ir krikščionybėje“, kurią vedė istorijos mokytoja Rita Tamošauskienė ir tikybos mokytoja Irena Daukantienė. Mokiniai dirbdami grupėse analizavo istorinius faktus, Biblijos tekstus ir diskutavo, kokie yra pagrindiniai judaizmo ir krikščionybės skirtumai ir ką šios religijos turi bendro.

Darbėnų gimnazijos ir Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokiniai keliavo į žydų genocido vietas.

„Man džiugu, kad nusprendėte pažiūrėti platesniu žvilgsniu, nes mes apie žydų istoriją dažniausiai kalbame tik Holokausto kontekste, bet ta istorija neprasidėjo ir nepasibaigė Holokaustu. Norint sužinoti, kodėl genocidas įvyko, būtina pabandyti suprasti, kodėl visais laikais žydų tauta buvo išskiriama, nors iš tiesų jie buvo tokie patys žmonės, kurie turėjo jausmus ir svajones, kaip mes visi. Mes turime žinoti visą istoriją, kad galėtume padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad tai nesikartotų“, – kalbėjo pamokoje dalyvavęs Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Darbėnų gimnazijos edukacinėje erdvėje „Nutilę varpai“ iš mokinių lūpų nuskambėjo žodžiai „Nepamirškime, kad tai iš tiesų buvo“, kuriuos lydėjo mušamo gongo garsai. Rimtyje išklausę Darbėnuose nužudytų vaikų vardus, Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos ir Darbėnų gimnazijos mokiniai ir mokytojai žygiavo „Atminties keliu“.

„Pilietine iniciatyva „Atminties kelias“ siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, nueiti pėsčiomis kelią ar dalį to kelio, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. Tokių vietų Lietuvoje yra daugiau negu 200. Man įstrigo rašytojo Sergejaus Kanovičiaus žodžiai: „Atmintis – kaip valstybės siena, turi būti nuolat ir akylai saugoma, antraip ji virstų usnimis išsikerojusiu lauku, per kurį, lyg per blogai saugomą valstybės sieną, atsėlintų nuo bet kokios atsakomybės atleidžianti užmarštis“, – sakė žydų istoriją nagrinėjanti mokytoja Edita Gliožerienė.

Gabija BALSEVIČIŪTĖ

Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė

• Rašyti komentarą (0)