Salantuose koncertavo grupė „Valerijos klezmer muzikos karieta“ iš Švedijos.

Salantų kultūros centras kasmet Lietuvos žydų genocido atminimo dieną vienaip ar kitaip stengiasi sugrįžti prie šios skaudžios temos ir Salantuose. Šį kartą Salantų kultūros centras vietos, rajono gyventojus, svečius pakvietė dalyvauti ciklo „Atminties sugrįžimai“ renginiuose.

Buvo pristatyta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, kurios autoriai – architektas Tauras Budzys ir menotyrininkė Barbora Karnienė iš Vilniaus. T. Budzys yra tas žmogus, kuris savo iniciatyva nuo 2018-ųjų vienodu atminimo ženklu pažymi Pasaulio tautų teisuolių kapus visoje Lietuvoje, siekdamas išsaugoti Lietuvos pasaulio tautų teisuolių atminimą ir prisidėti prie jų pagerbimo. Ženklą sukūrė iniciatyvos autorius T. Budzys, skulptoriai Jonas Gencevičius ir Antanas Šėmis, ženklui ir idėjai pritarė Izraelio institucija Yad Vashem, Lietuvos žydų muziejus ir Lietuvos Vyskupų konferencija.

Be parodos, besidomintieji žydų tautos istorija išklausė Salantų žydų istorijos tyrėjo Pauliaus Vaniuchino paskaitos „Salantų sinagoga iki II pasaulinio karo. Žvilgsniai iš praeities“, koncertavo grupė „Valerijos klezmer muzikos karieta“ iš Švedijos.

Gerą žodį muzikantams Daliai Dėdinskaitei ir Tadui Motiečiui skyrė Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis (antras iš dešinės).

Antroji minėjimo dalis „Dedikacija Pranui Kasperaičiui – Salantų žydų gelbėtojui“ vyko Imbarėje, kur renginio dalyvius savo sodyboje priėmė žydų gelbėtojų Pasaulio tautų teisuolių Zofijos ir Prano Kasperaičių anūkė, žydų gelbėtojo Prano Kasperaičio duktė Gražina Selkauskienė su savo vyru Justinu. Skambėjo smuikininkės Dalios Dėdinskaitės ir akordeonisto Tado Motiečiaus atliekami Lietuvoje gimusių žydų kompozitorių kūriniai, su žydiškais (litvakiškais) skoniais, šventėmis ir tradicijomis supažindino „Beigelių krautuvėlės“ edukatorė Dovilė Rūkaitė, o renginių ciklą vainikavo žygis į senąsias žydų kapines maršrutu Salantų gimnazija–Žvainiai.

„Buvo tikra, jauku, prasminga, gilu, skambu, skanu!“ – renginio atmosferą istorinėje vietoje, buvusioje Prano Kasperaičio sodyboje, kurioje karo metais buvo slapstomi ir nuo mirties išgelbėti žydai Basia Abelmanaitė ir Rapolas Veržbolauskas, apibūdino Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis. Jis akcentavo, kad centro įgyvendinamo projekto „Atminties sugrįžimai: dedikacija Pranui Kasperaičiui – Salantų žydų gelbėtojui“, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė, tikslas – ryškiomis profesionalaus meno sklaidos priemonėmis siekti efektyvaus ir nuosekliai augančio domėjimosi Salantų krašto žydų istorija, kultūros paveldu, reikšmingai įprasminti ir aktualizuoti P. Kasperaičio ir jo šeimos žygdarbį ir jų atminimą.

Kraštietis Romualdas Beniušis pristatė savo veiklą, išaiškinant žydų gelbėtojus. Jo pastangomis, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais buvo apdovanoti 9-i žydų gelbėtojai.

Šiuose renginiuose dalyvavo ir mūsų kraštietis Romualdas Beniušis, renginio dalyviams papasakojęs apie savo veiklą tyrinėjant Kretingos krašto žydų tautos istoriją, ieškant žydų gelbėtojų, išlikusių jų žygdarbius įrodančių dokumentų, fotografijų. „Mano veikla ieškant žydų gelbėtojų tęsiasi jau 15-a metų. Buvo laikas, kai iš esmės apie tai niekas nekalbėjo – turėjo praeiti nemažai laiko, kad mūsų visuomenė tam subręstų“, – kalbėjo R. Beniušis, kurio pastangomis Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais buvo apdovanoti 9-i žydų gelbėtojai. Vienas jų – Zofijos ir Prano Kasperaičių sūnus Pranas. „Per neapsižiūrėjimą jis buvo nepastebėtas. O juk kai šeima globojo ir nuo nacių gelbėjo du žydų tautybės žmones, Pranas buvo pilnametis ir tėvams padėjo slapstyti pasmerktuosius. Kai pateikiau šią medžiagą Žydų istorijos muziejui, klaida buvo ištaisyta – 2022-aisiais Prezidento buvo apdovanotas ir Pranas Kasperaitis“, – R. Beniušio pastebėjimu, vis daugiau atsiranda žmonių, kurie įneša savo indėlį, įprasminant žydų gelbėtojų atminimą. „Vienas jų – Tauras Budzys, kuris savo veiklą pradėjo iš asmeninių lėšų, dabar su dukra rengia kilnojamąsias parodas apie Lietuvos pasaulio teisuolius, ir tai – sveikintina, nes tokias parodas galima eksponuoti bet kuriame Lietuvos mieste, – R. Beniušis pasidžiaugė išskirtine renginio Kasperaičių sodyboje atmosfera, gera visų susirinkusiųjų nuotaika, kaip vieną renginių ciklo akcentų paminėdamas ir P. Vaniuchino paskaitą. – Renginys tikrai aukšto lygio ir tai buvo kažkas naujo, netikėto.“

Salantų sinagogos istoriją perteikė Paulius Vaniuchinas, su žydiškais, arba litvakiškais, skoniais, švenčių tradicijomis supažindino edukatorė Dovilė Rūkaitė.

Jo požiūriu, gerų ir kilnių darbų, kokius darė žydų gelbėtojai, užmiršti nederėtų: „Būtų gražu, jeigu Salantuose ar Imbarėje viena gatvių būtų pavadinta Kasperaičių vardu – jie tikrai to nusipelno, o ant paminklinio akmens, kuris mini sodyboje Imbarėje gyvenusius Pasaulio tautų teisuolius, turėtų būti įrašyta ir Kasperaičių sūnaus vardas.“

Renginių ciklas, skirtas Lietuvos žydų genocido atminimo dienai, jų dalyviams leido nusikelti į praeitį ir iš arčiau pažinti žydiškąją Salantų istoriją.

---

Pasaulio tautų teisuolių atminimo ženklu mūsų rajone yra pažymėti Zofijos ir Prano Kasperaičių kapai Gargždelės kapinėse, Marijos Savickienės kapas – senosiose Kretingos kapinėse.

Ant antkapinių paminklų Tauro Budzio paliekamas atminimo ženklas yra žalvario lydinys, kuriame pavaizduotos susikibusios rankos, simbolizuoja pagalbą vienas kitam: 74 mm skersmens ir 4 mm storio ženkle, pagamintame iš specialaus žalvario lydinio, be pavaizduotų susikibusių rankų, iškaltos raidės A. A. (amžiną atilsį), taip pat lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis užrašas, informuojantis apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį.

• Rašyti komentarą (1)