|
|
|
Lazdininkų kapinyne surastas turtingos moters kapas
Lazdininkų kapinyne archeologai aptiko VII amžiaus turtingos moters kapą. Archeologas Donatas Butkus, devynis mėnesius laukęs, kol galės kasinėti užkonservuotą kapą, sakė, kad radinys - unikalus ir svarbus archeologijai savo prabangiu vėriniu.
Specialiais archeologiniais metodais aptiktas kapas archeologus ir jų padėjėjus – aštuonis Klaipėdos rajono Endriejavo vidurinės mokyklos mokinius, jų mokytojas bei Klaipėdos universiteto studentes – nustebino ne vienu istoriniu eksponatu. „Beveik visą savaitę kraštotyros būrelio nariai kantriai rengė radimvietę darbui – nuėmė velėną, reikiamą žemės sluoksnį. Nelengvas darbas nenuvylė“, - pasakojo į archeologinį kasinėjimą mokinius atlydėjusi istorijos mokytoja Bronislava Elijošienė. Prabangiame kape archeologai iškasė puodą, apyrankių, gintarinę verpstę, karolių, segę, smeigtukus. „Visi radiniai nedelsiant keliaus į specialistų rankas restauracijai. Greičiausiai tai VII amžiaus pirmosios pusės kapas. Įkapės rodo, kad tai – turtingos moters kapas. Ji ko gero priklausė aukščiausiai socialinei klasei“, - sakė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslų daktarė Audronė Bliujienė. Radiniu itin džiaugėsi Kretingos muziejaus archeologas D.Butkus. Tyrinėti kapą jis pradėjo praėjusį rudenį. Tačiau kasinėjimo sezonas baigėsi ir tyrimą teko nutraukti, o kapą - užkonservuoti. „Devynis mėnesius sukau galvą, ką rasiu. Radinys nenuvylė. Galima jį vadinti svarbiu ir unikaliu dėl prabangaus palaidotos moters vėrinio. Panašų kapą buvome aptikę 1996 metais“, - pasakojo D.Butkus. Palaipsniui atidengtame kape archeologai atkasė tradiciškai mirusiųjų galvūgalyje dedamą puodelį. Kadangi tai – moters kapas, šalia puodelio buvo padėta ir gintarinė verpstė. Moteris buvo palaidota papuošta apyrankėmis, karoliais ir gausybe amuletų. Kapo teritoriją žymi tradiciškai išdėlioti akmenys. „Kadangi kaulai jau sudūlėję, negalėsime nustatyti, kokio amžiaus buvo palaidota moteris. Itin atsargiai reikia elgtis net ir su metalo dirbiniais. Nežinosi, kurį palietus, jis gali subyrėti. Todėl kasinėdami iš karto naudojame ir chemines medžiagas, kurios sutvirtina iškastus daiktus“, - kalbėjo A.Bliujienė. Lazdininkų kapinyne, 10 hektarų plote archeologai jau yra ištyrę per 400 kapų. Daugiausia jų buvo atidengta atsitiktinai, 1976 metais pradėjus statyti fermas. „Kadangi kapai buvo aptikti netyčia, tyrimo darbai vykdavę skubotai. Galbūt per statybas nemažai kas buvo ir sunaikinta. Kapus ardė ir tebeardo rūgšti dirva. Galima spėti, kad kapus prireikus atsikasdavo ir to laikmečio – VII amžiaus – gyventojai, kai jiems pritrūkdavo metalo. Kapams pakenkė ir statybos – ūkininkai iš kapaviečių surinktų akmenų pasistatė ne vieną pastatą“, - sakė D.Butkus. Pasak archeologo, Lazdininkų kapinynas kartu su Andulių yra patys žymiausi pajūrio kapinynai. Šiose vietovėse žmonės nepertraukiamai gyveno nuo I iki XII amžiaus pabaigos, todėl čia ir aptinkama tiek daug kapų. Sprendžiant iš gausių įkapių, aukščiausiam luomui priklausiusi moteris buvo turtingo vyro žmona. Galima spėti, kad vyras galbūt buvo sėkmingai besiverčiantis ūkininkas. „Tais laikais namuose viskas sukosi apie moterį – jį buvo namų prižiūrėtoja, gimdė ir rūpinosi vaikais. Moterys buvo gerbiamos. Jos dažnai mirdavo jaunos – dėl dažnų gimdymų ar jų komplikacijų. Įkapės rodo, kad tai buvo labai gerbiama ir nusipelniusi moteris“, - kalbėjo archeologas. Mokslų daktarė A.Bliujienė pasakojo, kad moterys tuo metu papuošalų gaudavo keletu progų – sulaukus pilnametystės ir kaip kraitį. „Taip, kaip palaidota ši moteris – puošniai ir prabangiai, – merginos ir moterys kasdien nesirengdavo. Visas puošmenas jos užsidėdavo vos keletui gyvenimo progų – tekėdamos, vykdamos pas žynius ir jas taip papuošdavo jau mirusias“, - sakė A.Bliujienė.
|
|
