Aurimą Valujavičių (dešinėje) kalbino Paulius Mikolaitis-Paul De Miko.

Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos centre prie Jūrų muziejaus įvyko susitikimas su keliautoju Aurimu Valujavičiumi – buvo prisiminta jo kelionė Atlanto vandenynu, dviračiu praminta Zelandija ir pristatyta paroda „Irklais per Atlantą“.

Joje eksponuojama legendinė A. Valujavičiaus valtis „Lituanica“ ir daiktai, kurie kelionės metu buvo keliautojui gyvybiškai svarbūs.

„Parodoje kalbame ne tik apie Aurimą, bet ir apie jūrą“, – teigė Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius, akcentuodamas, kad parodoje pristatomos ir kitos lietuvių kelionės vandeniu: 1994 m. tragiškai pasibaigęs Gintaro Paulionio plaukimas irkline-burine valtimi per Baltiją, 1999 m. Vytauto Žalio, Audroniaus Skurvydo ir Vytauto Germanavičiaus sėkmė irkline baidare „Baltoscandia“ įveikiant Baltijos jūrą ir 2010 m. Pauliaus Paulionio, Mariaus Norvaišos ir Domanto Laukevičiaus kelionė trimis vienvietėmis baidarėmis maršrutu Klaipėda–Gotlando sala (Švedija)–Elando sala (Švedija).

Vandenyną įveikė per 121 dieną

Keliautojas Aurimas Valujavičius 2022–2023 m. irkline valtimi „Lituanica“ per 120 dienų vienas irkluodamas perplaukė Atlanto vandenyną. Be jokios palydos jis įveikė 8 tūkst. 734 km atstumą nuo Ispanijos Ajamontės uosto iki Majamio (JAV).

„Turėjau pusmetį pasirengti kelionei per Atlanto vandenyną, tad atvykus pas trenerį ir pasakius, kad reikia treniruočių plano, jis paprasčiausiai sutiko man padėti. Buvau nusipirkęs ir valtį, kuri tuo metu jau stovėjo sandėlyje“, – diskusijos vedėjo Pauliaus Mikolaičio-Paul De Miko paklaustas ryžtingai atsakė A. Valujavičius.

Anot A. Valujavičiaus, idėja irkluoti per Atlantą gimė 2020 metais, tačiau pirmiausiai kelionę norėjosi susieti su Lietuvos istorija. Todėl kelione buvo nuspręsta pagerbti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 90-metį.

„Iš pradžių kelionei ruošiausi sporto salėje, tačiau vėliau, pradėjus treniruotes Kauno mariose, treneris išbandė valtį ir pastebėjo, kad krūvio ir valdymo požiūriu yra didelis skirtumas tarp irklavimo valtyje ir treniravimosi salėje“, – prisiminimais pasidalino A. Valujavičius.

Jis teigė, kad vėliau kartu su treneriu nusprendęs, kad geriau daugiau laiko skirti pačioje valtyje, tapusioje jo namais kelis mėnesius. „Per treniruotes būdavo taip, kad plaukdavau apie 7 valandas, tačiau plaukdamas Atlantu mažiausiai nuplaukdavau apie 10, tekdavo irkluoti ir 12, 14 ar net 16 valandų per dieną“, – apie savo kelionę irklais per Atlantą pasakojo A. Valujavičius.

Valtis, kuria Aurimas Valujavičiaus perplaukė Atlantą, Jūrų muziejuje, parodoje „Irklais per Atlantą“, bus eksponuojama metus.

Ilgiausiai jam teko irkluoti priešpaskutinę dieną, kai teko kirsti Golfo srovę ir irkluoti visas 24 valandas, per kurias tebuvo tik trys miego pertraukos po 20 minučių.

„Kai su treneriu pakavome maistą ir skaičiavome kalorijas, planas buvo įgyvendinti kelionę per 110 dienų, bet vis tiek teko nusimatyti papildomo laiko ir pridėjome dar 30 dienų“, – nurodė A. Valujavičius.

Anot keliautojo, tikslas buvo kiekvieną dieną suvalgyti 7 tūkst. kalorijų, o maisto atsargų buvo padalinta 140-čiai dienų. Viskas buvo supakuota maišeliuose – atsidarius vieną maišelį galima buvo rasti visos dienos reikiamą kalorijų kiekį. Irkluotojui pavykdavo suvartoti apie 4 tūkst. kalorijų per dieną, tai priklausydavo ir nuo oro sąlygų. Iš viso maisto atsargų buvo apie 300–400 kg.

„Kai pradedi ruoštis kelionei ir treniruotis, nesvarbu, tai būtų irklavimas ar kelionė dviračiu, kūnas laikui bėgant pripranta prie rutinos ir prisitaiko prie kasdieninio fizinio krūvio“, – pasakojo A. Valujavičius.

Anot keliautojo, kelionės metu jis psichologiškai jautėsi tikrai ramus ir nesusidūrė su didesniais sunkumais, tačiau grįžus jo laukė sunkiausias dalykas – viešumas.

„Kai irkluoji – delfinai energijos neišsunkia, bet darbas su žiniasklaida tikrai pareikalauja didelio emocinio pasiruošimo“, – juokavo keliautojas A. Valujavičius.

Važiuoti dviračiu – sunkiau

„Nesvarbu, lygini Zelandiją, Skandinaviją, Afriką ir Norvegiją – visur, kur keliavau dviračiu, man buvo fiziškai sunkiau negu irkluoti per Atlantą“, – akcentavo A. Valujavičius.

„Kovo 9 dieną dviračiu pradėjęs kelionę po Naująją Zelandiją norėjau apkeliauti tiek pietinę, tiek šiaurinę Zelandijos salas, ką ir pavyko padaryti per 4,5 mėnesio ir nukeliauti 8 tūkst. 363 kilometrus“, – komentavo A. Valujavičius.

Jis pasakojo, kad mindamas dviračiu daug greičiau priprato prie aplinkos negu keliaudamas per Atlanto vandenyną, nes žinodavo, ir kur palapinę statysis ir kur filmuos vaizdo tinklaraštį.

Keliautojas A. Valujavičius teigė, kad vizą Zelandijoje turėjo šešiems mėnesiams iki rugsėjo 4 dienos, o kelionę baigė liepos 22 dieną, tad nusprendė pakeliauti, tik be dviračio. Gerą savaitę jis praleido Australijoje, toliau keliavo į Tokiją, Prancūzijos Polineziją, tuomet sugrįžo į Zelandiją, nusipirko suvenyrų ir tada su supakuotu dviračiu parskrido į Lietuvą.

Austėja BUDRIKYTĖ

Vilniaus universiteto žurnalistikos

studentė

• Rašyti komentarą (0)