Aliejumi nutapytos Pauliaus Juškos drobės „Sūnus palaidūnas" (dešinėje) ir „Belsazaro puotos motyvais“.

Šiandien, rugsėjo 13-ąją, 18 val. Kretingos muziejuje atidaroma itin savito braižo jaunosios kartos tapytojo Pauliaus Juškos paroda „Žmogus pagal paveikslą“ iš jo kūrybos rinkinio „Kūno kronikos“. Dvylika į parodą atgabentų didelio formato darbų atspindi pastarojo dešimtmečio šio dailininko kūrybą.

Paveiksluose – netobulas sustingęs žmogus

P. Juškos darbai savitai šokiruojantys, tarsi atkeliavę iš muziejų, yra ir savotiška aliuzija į biblijinius siužetus. Tapytojas imasi didžiulio formato drobių ir realistiniams siužetams suteikia klasikinių alegorinių kompozicijų iškilmingumo.

Parodos anotacijoje rašoma: „Tiek portretus, tiek dviejų ar trijų figūrų mizanscenas dailininkas vaizduoja tuščiose apleistose erdvėse arba priešais sutrūkinėjusią sieną. Rampos šviesoje visas dėmesys sutelkiamas į veikėjus, o visa kita lieka tamsoje. Figūros kruopščiai modeliuojamos, preciziškai nužymint kiekvieną plaukelį ar raukšlelę, jų pozos sustingę, o judesiai sulėtinti. Seniai, vaikai ar brandaus amžiaus žmonės apimti didelių emocijų – nusiminimo, nevilties, skausmo, bet išgyvenimus gniaužia savyje. Nė vienas gyvai negestikuliuoja, sustingę nejudrioje pozoje, dažnas palenkęs galvą ar parėmęs ją rankomis.

P. Juška temas ir išraiškos priemones skolinasi iš XIX amžiaus akademinio realizmo, bet jo tapyboje galima atsekti ir XVII amžiaus ispaniškų natiurmortų ir žanrinių portretų. P. Juškos retrospektyvus realizmas slepia savitą paradoksą: tradicinės ikonografijos ir žanrų paveikslus jis interpretuoja giliai ir rimtai, nepamiršdamas, kad yra tik žaidybiškai persikūnijęs į senųjų tapybos meistrų vaidmenį.“

„Studijuoju kūno formas, paviršius, charakterius. Visa tai yra priemonė ieškoti judesių ir figūrinių dėlionių kombinacijų, kuriančių psichologinę dviprasmybę. Žmogus ir jo kūniškumas yra neįmenama mįslė. Norėčiau, kad mano paveikslai padėtų atpažinti tos mįslės atšvaitus,– taip apie savo parodą kalba jos autorius. – Kiekvieną paveikslą galime matyti kaip atskirą pasaulį su savitais tikrovės dėsniais. Ta tikrovė slypi vaizduotėje, o iš jos gimsta kūryba. Pradžios knygoje Dievas kuria žmogų pagal tobulą savo paveikslą ir panašumą, o aš tapau žmogų pagal netobulą savo vaizduotę. Ir mano paveikslų žmogus – netobulas, pilnas trūkumų, pavargęs, apiplyšęs, nešantis slegiantį kūno skurdą. Tai žmonės, sustingę keistose pozose ir jiems primestuose vaidmenyse, pasidavę tai jėgai, kuri tarsi iš viršaus juos kontroliuoja ir supainioja jų savastį.“

Stiprus istorinis- religinis-kultūrinis klodas

Atidarant parodą ketina dalyvauti ir pats autorius, o ją pristatys kuratorius Darius Vaičekauskas. Tai – jau kelinta D. Vaičekausko organizuota paroda Kretingos miesto erdvėse – muziejuje, Kultūros centre, Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, dvaro parke ir senajame Lietuvos banke. D. Vaičekauskas taip pat – kultūros ir meno renginių ciklo „Meno įvykis“, dukart surengto Kretingos miesto šventės proga, organizatorius.

Paklaustas, kaipgi sumąstė tokias ryškias parodas, kokia šiuosyk yra P. Juškos „Žmogus pagal paveikslą“ ir kurios pavydėtų didmiesčių parodų salės, atgabenti į Kretingą, D. Vaičekauskas sakė: „Mes, meno žmonės, į Kretingą nežiūrime kaip į provinciją, nes tai yra vieta, turinti labai stiprų istorinį, kultūrinį ir religinį klodą. Kretinga yra visai Lietuvai svarbus miestas, mažasis Vatikanas, ir jo žmonės nusipelno gerų reginių. Kretingos muziejus – energetiškai labai stipri vieta, grafų Tiškevičių rezidencija: istorija rodo, kad grafai čia kūrė kultūros židinį, garsų visoje šalyje, todėl labai svarbu tęsti jų puoselėtas tradicijas. Smagu yra dirbti su šio miesto kultūros įstaigų darbuotojais, – tai įrodė „Meno įvykis“, tarp jų – ir su Kretingos muziejaus vadovu Romandu Žiubriu, puikiai suprantame vienas kitą. Bendromis pastangomis ir siekiame pristatyti kretingiškiams, šio miesto svečiams ryškius akademinės tapybos meistrus, koks ir yra Paulius Juška.“

Su P. Juška, jis neslėpė, yra pažįstami nuo studijų laikų – sykiu mokėsi Dailės akademijoje, todėl ir pats autorius sutiko atvykti į parodos atidarymą. Parodos lankytojų laukia ir naujovė: paroda peržengs galerijos erdves – du masyvūs paveikslai bus eksponuojami kavinės „Pas Grafą“ erdvėse.

Paroda Kretingos muziejuje bus eksponuojama kone visą rudenį – iki lapkričio 17 d, kad, D. Vaičekausko teigimu, kuo daugiau besidominčiųjų menu galėtų ją aplankyti.

---

Paulius Juška (gim. 1975) 1999 m. baigė freskos-mozaikos magistratūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2005 m. įgijo menų licenciato laipsnį. Nuo 1995 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – JAV, Ispanijoje, Kroatijoje.

Nuo 2001 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2005 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Daugiausia tapo figūratyvinius paveikslus, yra įgyvendinęs kelis bažnytinio meno kūrinius: Šimonių Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje, Kauno arkikatedroje.

Jo kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

• Rašyti komentarą (0)