|
|
|
Ūkininkai reikalauja atkreipti dėmesį į jų problemas
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) rinkiminiame-ataskaitiniame bei jubiliejiniame – dvidešimtajame – suvažiavime mūsų rajonui atstovavo LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, jo pavaduotoja ūkininkė Nijolė Pielikienė, Žemės ūkio rūmų atstovas Kretingos rajone Juozas Abelkis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro vedėja Gražina Poškienė ir ūkininkas Mindaugas Nomgaudis. Suvažiavime dalyvavo 30 rajonų skyrių, arba 118 delegatų.
Naujuoju LŪS pirmininku buvo išrinktas kėdainiškis ūkininkas Jonas Talmantas, vicepirmininke – dvi kadencijas, arba 6 metus sąjungai vadovavusi Genutė Staliūnienė. LŪS suvažiavimo dalyviai išklausė sąjungos narių teminių pranešimų bei patvirtino suvažiavimo rezoliuciją, kurioje išsakė esmines su žemės ūkiu susijusias problemas. Situaciją rinkoje lemia globalizacijos procesai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas suvažiavimo dalyvius supažindino su situacija grūdų rinkoje. Ją, anot jo, nulemia globalizacijos procesai, vykstantys visame pasaulyje. Grūdų sektoriuje šiais metais yra išaugę auginamų pasėlių plotai. “Apsiriko ūkininkai – reikėjo griebtis auginti ne grūdus, bet rapsus”, - teigė A.Macijauskas. Daugumą grūdų augintojų ir Lietuvoje, ir Europoje džiugina geros gamtos sąlygos bei būsimi derliai. Tiesa, grūdų derlių sausra sumažino Danijoje, Latvijoje, Šiaurės Lenkijoje – šiose vietovėse prognozuojamas gerokai mažesnis negu vidutinis derlius. Mažesnio derliaus laukiama Vokietijoje, Olandijoje, kai kuriose Baltijos šalyse. O štai Ispanijoje, Vengrijoje laukiama ypač gero grūdų derliaus. Beveik 40 mln. tonų grūdų daugiau negu pernai laukiama ir Lietuvoje. “Tačiau niekas, ko gero, šiais metais nepralenks Ukrainos – šios šalies ūkininkai iš hektaro žada kulti po 21 t grūdų, kai pernai tekūlė po 13 tonų, - kalbėjo A.Macijauskas. – Rekordinius derlius žada ir Rusija bei Kazachstanas“. A.Macijauskas akcentavo, jog Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje ypatingai pabrango trąšos: kovą trąšos brango 60 proc. Šiuo metu kainų padidėjimas siektų jau ir 70-80 proc. Pagal trąšų kainų pakilimą Lietuva Europoje užima III v., kai ES šalyse trąšos brango tik 37 proc. “Ar tai normalu, kai Lietuvoje turime du trąšų gamintojus, o kalbos dėl muitų panaikinimo trečiosioms šalims taip ir lieka kalbomis”, - svarstė A.Macijauskas. Jis pateikė ir skaičiavimus, kiek lėšų reikia išleisti grūdams užauginti 1 ha, intensyviai ūkininkaujant. “Suskaičiavome, kad ūkininkui reikia 4 tūkst. 600 Lt, o jeigu derlingumas būtų 6 tonos iš vieno hektaro, grūdų kaina turėtų būti ne mažesnė 750 Lt už toną grūdų. Tik tada būtų padengta savikaina”, - teigė Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Pagal atliktą analizę, kainas grūdų rinkoje, pasirodo, lemia JAV bei šioje šalyje užaugintų kukurūzų derlius. Jų šiais metais, prognozuojama, turėtų būtų užauginta mažiau negu pernai. Kreipsis į valdymo institucijas LŪS suvažiavime priimta rezoliucija bus patiekta Lietuvos valdymo institucijoms. Joje prašoma atkreipti dėmesį į Lietuvos ūkininkų keliamas problemas bei imtis priemonių joms išspręsti. Rezoliucijos punktuose keliami tokie klausimai (kai kurie rezoliucijos punktai pateikiami sutrumpintai – aut. past.): dėl grūdų – remiantis Europos Komisijos prognozėmis, šiemet planuojamas bendras ES grūdų derlius 14 proc. didesnis negu pernai. Matome būtinybę apsaugoti savo rinką nuo trečiųjų šalių grūdų importo, paliekant importo muitus, nes Rytų valstybėse numatomas rekordinis grūdų derlius; dėl trąšų – per pusę metų kai kurių trąšų kainos padidėjo iki 4 kartų, tačiau iki šiol niekas nepateikia konkrečių atsakymų, kodėl taip atsitiko. Reikalaujame panaikinti antidempingo mokestį trąšoms, įvežamoms iš Ukrainos ir Rusijos; dėl valstybinės žemės pardavimo – nors priimti visi teisės aktai dėl valstybinės žemės pardavimo, tačiau realiai šis pardavimas nevyksta. Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigoti apskričių viršininkų administracijas, kad būtų vykdomi visi priimti įstatymai; dėl elektros energijos – Lietuvos žemdirbiai jokiais būdais nesutinka, jog jie visus metus turi mokėti elektros galios dedamosios mokestį. Vyriausybė, gindama teisėtus žemdirbių interesus, privalo įtikinti monopolines elektros energijos tiekimo bendroves VST ir RST, kad jos visam laikui paliktų šiuo metu galiojančią elektros galios dedamosios mokesčio tvarką, kai jis mokamas tik 3 darbymečio mėnesius per metus. Kitu atveju žemdirbiai sieks, jog jiems būtų kompensuojama už jų žemėje eksploatuojamas elektros perdavimo linijas ir dėl to patiriamas papildomas išlaidas; dėl darbo jėgos žemės ūkyje – siekiant spręsti darbo jėgos kaime trūkumą, siūlome – žemės ūkio sektoriuje dirbantiems samdomiems darbuotojams nustatyti 800 Lt neapmokestinamą pajamų dydį; darbą žemės ūkyje pripažinti kaip alternatyvą tarnybai kariuomenėje. LŪS nariai į rezoliuciją taip pat įtraukė punktus dėl pieno, sąžiningų rinkos dalyvių veiksmų, dėl apleistų ir nedirbamų žemės plotų, dėl tiesioginės paramos. Nuomonė buvo išsakyta ir dėl visuotinio nario mokesčio: Žemės ūkio rūmų nariai šiais metais įvykusiame visuotiniame suvažiavime nutarė, kad reikia tobulinti žemdirbių savivaldos modelį, narystės ir nario mokesčio surinkimo schemą. LŪS pritaria privalomam žemdirbių savivaldos mokesčiui ir palaiko Žemės ūkio rūmų iniciatyvą kreipiantis į Vyriausybę bei Seimą dėl teisinių aktų sukūrimo šiam mokesčiui įvesti.
|
|
