Kurmaitiškė Auksė Gedvilaitė jau dabar garsina Kretingos rajono vardą, tad tikėtina, kad jos vardas skambės dar daug metų. Būsimoji šeštokė – talentinga dainininkė, ne kartą dalyvavusi „Dainų dainelės“, kituose konkursuose ir puikiai juose pasirodo, sulaukia daug pagyrų, bet, kaip ji sakė, priima ir kritiką – juk tik taip mokaisi, o ir ne visada gali laimėti, nors ir norisi.

Jaunoji dainininkė atlieka himną per „Kretingos“ krepšinio komandos varžybas Kretingos sporto centre.

Po klajonių – tikrasis kelias

Auksė ir per vasarą rado, kuo užsiimti. Pasikalbėti ji atskubėjo tiesiai iš Kurmaičių bibliotekos organizuojamos stovyklos, kur, kaip ji pasakojo, buvo tikrai daug ir įdomios veiklos. Taip pat ji atskleidė, kad ruošėsi vienai gražiai šeimos šventei – pasižadėjo padainuoti per sesers vestuves.

Nors Auksei scena ir žiūrovai – ne svetimi, ji tikino, kad jaudulio išvengti vis tiek nepavyksta. „Jis tiesiog turi būti. Neišeis taip gerai, jei nebus jaudulio. Ir jis visada bus, nepaisant to, kam dainuočiau – mamai ar pilnai žiūrovų salei“, – sakė mergaitė, pripažinusi, kad yra mačiusi daug įvairių jaudulio akimirkų užkulisiuose prieš pasirodymus. Jai pačiai labai padeda tėvų ir mokytojos patarimai.

Auksė dainuoja nuo dvejų metų, pirmasis solinis pasirodymas įvyko, kai ji buvo penkerių. „Daug veiklų išbandžiau, kad suprasčiau, kas man vis dėlto patinka. Žinojau, kad užsiėmimas man turi patikti, pabandžiusi suprasdavau, tinka ar ne. Pavyzdžiui, lankiau karatė būrelį, bet vieną dieną užsispyriau, kad neisiu ir viskas, netraukė manęs ten“, – šypsojosi Auksė.

Pasvarsčius, gal Auksė paveldėjo iš šeimos meilę dainai, muzikai, ji pripažino, kad tėtis groja trimitu, o mama turi gerą klausą. O daugiausiai prie jos meilės muzikai prisidėjo tai, kad ji sutiko mokytoją, kuri taip pat tik tada buvo pradėjusi savo kelią. „Kai atėjau pas mokytoją Jūratę (dainavimo mokytoja metodininkė J. Norkuvienė), buvau šiek tiek pavėlavusi ir prašiausi į grupę lapkričio mėnesį, o ne rugsėjį. Vietų nebebuvo, bet mokytoja pažiūrėjo į mane ir sako: „Gerai, ateik“. Nuo to laiko mes ir einame kartu, jau septynerius metus“, – šypsojosi Auksė.

Auksė mielai dalyvauja konkursuose, kurie jai dovanoja įvairių emocijų.

„Dainų dainelės“ įspūdžiai

Pašnekovė jau antrus metus Lietuvos himną atlieka lenktynėse „Aurum 1006“. „Man labai patinka lenktynės, o dar kai pakvietė giedoti himną šalia lenktyninių mašinų, tai labai džiaugiausi“, – teigė Auksė. O šiemet jai dar buvo suteikta galimybė pamatyti ir šiek tiek vidinio lenktynių veiksmo, kaip keičiasi vairuotojai, tai jai paliko didžiulį įspūdį.

Ir vis dėlto daugiausiai prisiminimų jai visada kelia „Dainų dainelė“. „Pirmą kartą, kai dalyvavau šiame konkurse, labai sirgau, bet iškritau antrame etape. Antrą kartą dalyvaudama ir priėjusi iki antrojo etapo, pajutau, kad kažkas atsitiko su gerkle, tiesiog nebegalėjau padainuoti.

Paprašiau pertraukėlės, laimei, leido man atsikvėpti ir atlikti savo dainą. Tikrai netikėjau, kad pateksiu į kitą etapą, bet patekau. Po dviejų mėnesių sužinojome, kad patekau į atranką ir tapau laureate. Pačiai buvo didžiulis netikėtumas. Dar dabar atsimenu ištartą mano vardą ir savo suknelę“, – šypsojosi Auksė. Mama Gileta, kuri itin padeda Auksei tobulėti, visur lydėdama ir psichologiškai padėdama, papasakojo, kad tąkart komisijoje buvo dainininkas Edmundas Seilius, kuris vėliau pasidalino savo lūkesčiais dėl Auksės, kad išgirdo tai, ko ir tikėjosi.

Viską suspėja ir rezultatai puikūs

Auksė patikino, kad susitvarko su savomis emocijomis, tėvai yra paruošę, kad ne visada laukia tik laimėjimai. Ir kartais būna liūdna, kai nepasiseka, bet ašarų dėl to nelieja. Bet vis dėlto ji visada nusiteikusi laimėti ir pasiekti geriausių rezultatų.

Mergaitei labai padeda ir tai, kad ji lanko vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“. Su mažesniais aktoriukais užsiima režisierė Karolina Moncevičienė. Kaip atskleidė Auksė, jeigu tėvai nori ją nubausti, tai užtenka pagrasinti, kad neleis į „Atžalyną“. „Labai blogai tada būtų, nes ten man labai patinka. Net jeigu per konkursus tenka praleisti keletą pamokų, aš visada viską pasidarau, kad neliktų spragų“, – pasakojo Auksė, kuri pripažino, kad jos pažymių vidurkis siekia beveik aukščiausią balą.

Auksė dalyvauja ir etninės kultūros renginiuose, kadangi ji puikiai kalba žemaitiškai, tad jai pasiruošti padeda ir teatro, ir muzikos mokytojos.

Auksė dar gieda himną, kai žaidžia „Kretingos“ krepšinio komanda. Taip pat ji gamina ir gintarines apyrankes.

Pasvarsčiusi apie savo ateities profesiją, Auksė atskleidė, kad labai norėtų tapti gydytoja arba dainininke, o gal pavyktų ir suderinti šias dvi profesijas? O tai, kad mergaitei gali pavykti įgyvendinti visas savo svajones, įrodo jos visapusiškas veiklumas ir tikslų siekimas.

Ieva VENCKUTĖ

• Rašyti komentarą (5)