|
|
|
“Lietuviai” plunksnuočiai lesa vyšnias Vokietijoje
Praūžia per sodą varnėnų būrys – ir nebėr vyšnių: nei į burną dėti, nei uogienei virti. “Ir vėl tie špokai – lyg skėriai būtų”, - šneka sodininkai, vienas kitam patardami, kaip vyšnias, serbentus nuo besočių plunksnuočių apsaugoti.
“Visai suįžūlėjo, - pasakoja viena. – Čia pat būnant, suaugėlis trešnę jaunikliui numeta. O šis – kad bent kiek būgštautų: lesa uogą, knebinėja. Paukščiui galvos neskauda, kad patys trešnių ne ką tenusiskynėme”. Vidurvasary paukščių pulkai padidėja, mat, su suaugusiais paukščiais kartu skraido ir jaunikliai. “Paukščiai rengiasi migracijai. Ir reikia manyti, kad Lietuvos soduose šeimininkauja ne mūsiškiai varnėnai. “Lietuviai” vyšnias lesa Vokietijoje, o mūsų kraštuose – iš šiauresnių šalių: Latvijos, Estijos”, - “Pajūrio naujienoms” sakė Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Remigijus Karpuška. Jis teigė, kad varnėnai – naudingi paukščiai, naikinantys sodų ir daržų kenkėjus. “Nebūtų varnėnų, nebūtų ir vyšnių. Nulestos uogos neatsveria tos naudos, kurią varnėnai duoda naikindami kenkėjų vikšrus, lervas”, - kalbėjo ornitologas, kurio nuomone, gamtoje turi būti pusiausvyra. Nesant jos gali nutikti įvairiausių bėdų. Štai, pasakojo R. Karpuška, kaip buvo atsitikę Kinijoje: kažkuri valdžia liepė naikinti žvirblius, nes šie atseit per daug sulesdavę ryžių. Žmonėms netgi buvo mokama už žvirblių naikinimą. Atsitiko taip, kad Kinijoje nelikus žvirblių, ryžius užpuolė kenkėjai, ir derliai ėmė mažėti. Tada Kinija, kad atstatytų gamtos sukurtą pusiausvyrą, žvirblius importavo – buvo priversta dirbti atvirkštinį darbą. Tarp kitko, pietinėse šalyse – Ispanijoje, Italijoje - dar yra išlikęs paprotys vartoti paukščius maistui – mediniai kuolai yra ištepami klijais, prie kurių prilipę paukščiai žūva. Pietuose varnėnai dėl jų neva kenkėjiškumo soduose ir vynuogynuose dar yra nuodijami arba šaudomi. “Tai - labai bloga praktika”, - teigė R.Karpuška. Jo nuomone, sodininkai, norėdami apsiginti nuo varnėnų, turėtų vyšnias ar vaiskrūmius dengti specialiais tinkleliais, naudoti atbaidančias priemones. Varnėnai, kaip ir kiti paukščiai, dažniausiai išsigąsta paukščių plėšrūnų balsų. Bet jeigu juos ar kokį kitą garsą girdi dažnai, o pavojaus – nėra, paukščiai prie garsų pripranta ir nebesibaimina tūpti soduose lesti uogų. Varnėnai lesti uogų atskrenda ir mažesniais, ir didesniais būriais. Ar pirmiau į sodus atskrenda žvalgai, tvirtai teigti negalima. “Dauguma paukščių turi žvalgus, paskui kuriuos atskrenda didesni būriai. Norint tiksliai pasakyti, reikėtų paukščius stebėti vietoje”, - sakė R.Karpuška.
|
|
