Mėlynojuose – pats darbymetis

Šiuo metu – gausiausias mėlynių derlius. Rinkti uogų į miškus su krepšiais traukia ir seni, ir jauni. Senosios Įpilties gyventojai teigia, kad jiems rinkti mėlynes – ne tik būdas papildomai užsidirbti, bet ir iš kartos į kartą perduodama tradicija.

Senosios Įpilties gyventoja Ona Bernotienė mėlynes renka nuo vaikystės. „O iš kur litą paimsi“, - šypsojosi moteris, kuri parduodama uogas prisiduria prie pensijos.

Prisirinkę mėlynių Senosios Įpilties gyventojai vakarais renkasi prie kaimo parduotuvės, kur uogas parduoda supirkėjams. Šiuo metu čia kaina – 7 Lt už litrą. Supirkėjai, o kartais – ir patys uogautojai mėlynes gabena į Kretingos ir Palangos turgų, kur kaina aukštesnė – apie 10 Lt už litrą.

Senosios Įpilties gyventoja Onutė Raišutienė teigė, kad pirmosios mėlynės prisirpstančios birželio pabaigoje – maždaug per šv.Petro ir Povilo atlaidus.

„Aš į mišką ėjau dar anksčiau – po Joninių. Tada uogos dar buvo žalios, tik pavienės – išsirpusios. Per 3 dienas surinkusi 10 litrų, jas Palangoje pardaviau po 20 Lt už litrą“, - pasakojo O.Raišutienė.

Vėl kainos pakilti turėtų besibaigiant uogų derliui, kuris gali tęstis iki rugsėjo.

Anot Senosios Įpilties gyventojų, prieš keletą metų uogautojų buvę daugiau. Supirkėjai uogas parduodavo gamykloms. Dabar mėlynių į gamyklas nebevežama.

Retėja ir uogienojų. Uogautojai apgailestavo, kad aplinkiniuose miškuose tose vietose, kur buvę didžiausi uogienojai, dabar plyti kirtimai. Įpiltiškiai dažniausiai eina į Margininkų, Juodeikių miškus. Uogautojai tvirtino mėlynių į Latvijos miškus neinantys – tolimas kelias, baugina nepažįstamos vietos. Tik kaimo vyrai į Latviją keliauja rinkti grybų, ypač – gaidelių.

„Šiemet derlius perpus mažesnis negu pernai. Įprastai per dieną pririnkdavau apie 10 litrų. Dabar – tik apie 5. Va, šiandien – gera diena: pririnkau 7 litrus“, - sakė Senosios Įpilties gyventoja Ona Bernotienė, kuri su dviem nedideliais kibirais keliavo namo iš Lendimų miško. Čia mėlynes ji rinko 7 valandas.

Moteris pasakojo rinkti mėlynių einanti nuo vaikystės – tada ją, septynmetę, kartu vesdavosi mama. „Būdavo, įeisi į uogienojų, atsisėsi, ir rinksi iki vakaro“, - prisiminimais pasidalijo O.Bernotienė.

Ji teigė kaskart uogų ieškanti vis kitoje vietoje. Daugiausiai uogų, tikino, - drėgnesnėse vietose.

O.Bernotienė, rinkdama mėlynes, jas beria į mažesnį kibirą, o didelį, į kurį perpila uogas, pasideda ant kelmo. „Vieną kartą nuėjau toliau ir neberadau, kur pasilikau kibirą. Klaidžiojau valandą, kol jį radau. Tai dabar pasižymiu vietą, kur kibiras, – į medelį įrišu nosinę“, - pasakojo uogautoja.

O.Bernotienė laikosi ir dar keleto savo taisyklių. Rinkti mėlynių visada eina viena, kad šnekos netrukdytų darbui. Į mišką ji nesineša nei maisto, nei gėrimo – pasisotina namie išeidama. „Taip ir svorio truputį numetu. Rinkdama mėlynių nevalgau: jei tik paragauju, norisi daugiau, nebegali sustot“, - linksmai pasakojo pašnekovė.

O.Bernotienė uogas parduoda – taip prisiduria prie pensijos. Sau ji pasiliks vėlyviausias mėlynes, kurių dalį ketina užšaldyti, iš likusių – virti uogienes. Skaniausia uogienė, tikino pašnekovė, - su agrastais.

„Įvairių uogų uogienių kasmet išsiverdu 10 litrų. Pagaminčiau daugiau, bet anūkai – Airijoje, jiems juk nenusiųsi“, - sakė O.Bernotienė.

O.Bernotienė patarė iš mėlynių pasigaminti skanią sriubą, kuri vadinama „saldžiąja“. Ją paskaninti reikia tešlos kukuliais. Šviežias uogas skanu valgyti ir susitrynus su cukrumi, užpylus pienu ir užkandant batonu.

Mėlynės – ir vaistas

O.Raišutienė pokalbio dieną supirkėjams buvo pardavusi 4 litrus mėlynių, kurias pririnko per 3 valandas.

„Geriausios – ką tik surinktos sausos uogos. Jos turi būti birios, pabalusios, tarsi su miglele. Geriausia jas rinkti į krepšį, nes tada uogos „kvėpuoja“. Plastmasiniame inde jos sukaista – atrodo kaip senos. Uogas reikia rinkti sausu metu. Jei jos skinamos per lietų, kenčia kokybė, jos tyžta. Ir supirkėjai į tokias uogas žiūri „kreiva“ akim, mažiau užmoka“, - sakė Onutė Raišutienė.

Jos teigimu, uogautojai mažiau renka retesnes juodos spalvos mėlynes. Šios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip šlapios. Todėl jų pavalgo patys uogautojai.

O.Raišutienė teigė uogauti einanti į tuos uogienojus, kuriuos pažįsta nuo vaikystės. „Mus mamytė mokino rinkti uogas. Už gautus pinigėlius apsipirkdavome mokyklai. Taip ir savo vaikus mokinam. Nors, aišku, jie vieną kitą litą išleidžia ir niekučiams parduotuvėje“, - sakė O.Raišutienė. Ji teigė, kad vaiko už uogas uždirbti pinigai lieka jo nuosavybė, jis pats sprendžia, kur išleis.

O.Raišutienė tikino: jai rinkti mėlynes - ne tik būdas papildomai užsidirbti, bet ir malonumas. „Miške patinka pabūti, ten – ramu, pailsi“, - sakė pašnekovė.

Moteris, jei geras oras, miške rinkdama uogas praleidžia 8-9 val. Per valandą O.Raišutienė vidutiniškai prirenkanti litrą uogų. Kad negaištų laiko kelionei namo papietauti, ji ir namiškiai atokvėpio minutę miške užkanda iš namų pasiimto maisto.

„Žmonės turėtų prisiruošti tiek mėlynių, kad nereikėtų pirkti maisto papildų. Mėlynės gerina regėjimą, virškinimą“, - sakė Onutė Raišutienė. Mėlynių šakelę galima pasikabinti ir susidžiovinti, o pablogėjus sveikatai skabyti ir vartoti uogas.

O. Raišutienė patarė šaldyti mėlynes kuo mažesniuose induose, kad vieną atšildžius visą galėtų iš karto ir suvartoti.

Mėlynės sveikatai naudingos ne tik todėl, kad gerina regėjimą. Jose yra karotino, vitaminų A, C, B, kalio, fosforo, kalcio, daug geležies ir mangano. Mėlynėse esantis niomirtilinas mažina cukraus kiekį kraujyje.

Mėlynės padeda sureguliuoti virškinimą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina skausmą, stabdo kraujavimą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.

Esama liaudies medicinos receptų, kaip mėlynėmis gydyti mažakraujystę, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, skrandžio ir žarnyno uždegimus, cukraligę.

• Rašyti komentarą (0)