Prie trečiojo tvenkinio - invazija į valdiškas žemes

Šiaurinėje trečiojo tvenkinio pakrantėje, arti vandens, nusidriekusi eglaičių gyvatvorė Padvarių gyventojus verčia nerimauti. Šią vietą Kretingos valdžia pažadėjo palikti padvariškių poilsiui, tačiau ir įpusėjus vasarai poilsiavietės ženklų nematyti. “Ar tik kartais pakrantė nėra slapta privatizuota?” – klausia padvariškiai.

Daugeliui žmonių atrodo, kad eglės juosia privačią teritoriją, todėl peržengti jos nesiryžta.

Eglaites maždaug prieš 5 metus pasodino sklypą pakrantėje nusipirkęs ir namą jame pasistatęs Romualdas Baskas. Sodinęs todėl, kad žmonės nešiukšlintų jo aplinkos, kad būtų gražu.

“Jei kam trukdo, gali išrauti”, - atsakė padvariškis į pastebėjimą, kad eglaites nuo kranto linijos skiria vietomis vos 7 metrai, kad jos “įžengusios” į pakrantės apsaugos juostą, kurioje Aplinkos ministerija draudžia bet kokią veiklą.

„Seniūnas prižadėjo čia padaryti pliažą, o dabar – ar po egle gultis?“ - piktinosi vienas gyventojas.

„Jei rajono valdžia nemato, ką mes galime padaryti. Vadinasi, tos eglaitės pasodintos valdiškoje teritorijoje, kuri gal jau ir privatizuota“, - samprotavo Padvarių bendruomenės pirmininkė Renata Bumblienė.

Pažvelgus, abejonių, kad tanki gyvatvorė juosia privačią valdą, nekyla. O R.Basko teigimu, eglaičių apjuostoje vejoje žmonės deginasi, žaidžia kamuoliu.

Romualdas Baskas taip pat tikino, kad jo sklypas nuo vandens yra nutolęs maždaug 25 metrus ir kad tame plote yra dar vienas privatus sklypas. Atėjęs čia gyventi ir sodindamas eglaites šito jis nežinojęs. „Sklypo tarp mano valdos ir tvenkinio savininko nepažįstu, susitikę buvome tik kartą, atrodo, gyvena Tauragėje, klauskite žemėtvarkininkų“, - aiškino jis.

Klaipėdos apskrities Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus paaiškino, kad dėl per arti tvenkinio pasodintų eglučių sulaukęs ir daugiau signalų. „Nuėjęs nebuvau, bet manau, kad eglės yra pasodintos valstybinėje žemėje. Turėtume jas sodinusį gyventoją įspėti“, - sakė žemėtvarkininkas.

Taip pat vedėjas patikino, kad nuo R.Basko sklypo iki tvenkinio jokio privataus sklypo nėra. „Šios žemės teritorija – valstybinė ir privatizuoti jos neketinama“, - kalbėjo jis.

Padvarių gyventojai šiaurinėje tvenkinio pakrantėje nori turėti savo poilsiavietę. D.Vitkaus pastebėjimu, juostoje nuo užtvankos iki R.Basko kaimynystėje esančio Juozo Maksvyčio sklypo, palei tvenkinį, žemė yra valstybinė, ir padvariškiai čia galėtų turėti savo pliažą. „Vietos pliažui pakaktų, juostos plotis vietomis - 25 metrai“, - paaiškino D.Vitkus.

Padvarių kaimo gyventojai šį pavasarį protestavo, kad grafų Tiškevičių trečiojo tvenkinio pakrantė nebūtų užstatyta gyvenamaisiais namais ir liktų Padvarių bei Kretingos miesto žmonių poilsio vieta.

„Tvenkinį nuo privatininkų gynėme, kiek tik jėgos leidžia. Vyko susirinkimai. Smėlio atvežti pažadėjęs J.Maksvytis šiomis dienomis ketina tai padaryti. Smėliu bus užpilta Padvarių maudyklės pakrantė“, - paaiškino Padvarių bendruomenės pirmininkė Renata Bumblienė.

Kitoje tvenkinio pusėje esantis neoficialus miesto pliažas yra įtrauktas į detalųjį planą, ši vieta paskirta rekreacijai.

Nesulaukdami realių ženklų, patvirtinančių, kad bus įgyvendinti pažadai, tvenkinio poilsiautojai maitina vieni kitus gandais.

Vieni kalbėjo apie greitai iškilsiančius kotedžus, kiti esą girdėjo, kad tvenkinį žada visai užpilti, nes trūksta žemės gyvenamiesiems namams. Treti aiškino, atseit, pliažų čia visai neliks: krantai bus privatizuoti, o tvenkinį privatininkai aptvers.

Panašių dalykų prisiklausę vietiniai gyventojai piktinasi: trečiasis tvenkinys Kretingoje – vienintelis, kurio vanduo yra švarus.

„Iš pradžių galėtų abiejose tvenkinio pusėse nors po tualetą pastatyti, kad nebūtų dergiami dekoratyviniais medžiais ir krūmais apsodintos pakrantės ir tvenkinys“, - pasiguodė besimaudantieji ir vietiniai gyventojai.

Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas paaiškino, kad statyti tualetus – beviltiška, kad jie neišbūtų vienos nakties: arba atsidurtų tvenkiny, arba būtų suniokoti.

Situacijos dėl savavališkai valdiškoje teritorijoje pasodintų eglaičių seniūnas nekomentavo.

Anot Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjo Ričardo Kašėtos, aplinkosaugos požiūriu, pasodinus eglaites, jokios žalos nepadaryta. Tačiau jį stebino, kaip galima savivaliauti ne savo žemėje. „Kas būtų, jei kiekvienas taip pradėtų daryti?“ – svarstė.

Aplinkosaugininkas prisipažino taip pat galvojęs, kad eglaitės – privataus sklypo riba.

„Tokiais dalykais galima spekuliuoti. Aš pasodinau medžius, o jūs norite juos išrauti – esate barbarai. Kol mažos, eglaitės netrukdo, tačiau saulėje augdamos jos išsikeros 3-4 metrus į plotį. Eglių sodintojas gali pradėti savintis teritoriją, kurioje jos auga“, - komentavo R.Kašėta.

Jis sakė, kad su panašiu atveju nėra susidūręs, aplinkosaugininkai agituoja priešingai – sodinti kuo daugiau medžių. „Tačiau turi būti tvarka. Šių plotų valdytoja yra Kretingos seniūnija, ji turi ir pasirūpinti“, - sakė jis.

Audra VENCKUVIENĖ

• Rašyti komentarą (3)