Pernai vasarą buvo baigti Žvejybos infrastruktūros sukūrimo Šventosios uoste projekte numatyti darbai, o šiemet priimtos Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisos turės esminės reikšmės jo spartesniam vystymuisi.

Nuo 2027-ųjų Šventosios uoste jau galėtų švartuotis laivai, skirti prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje, taip pat apie 300 jachtų, galės budėti kariuomenės gelbėjimo laivai, kurie dalyvautų likviduojant incidentus Būtingės naftos terminale – tokias galimybes suteikia praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seime priimtos Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisos.

Seimas pailgino uosto žemės nuomos laiką nuo 25 iki 50 metų, kad uosto direkcija ar jo žemę nuomojančios įmonės būtų skatinamos investuoti į infrastruktūrą ir sukurti sąlygas laivams, be to, uosto žemė galėtų būti perduota naudotis pagal panaudą. Prieš tai numatytas uosto žemės nuomos laikas buvo per trumpas, kad apimtų visą vėjo parkų jūroje veikimą – ne mažiau kaip 45 metus.

Iki šiol Šventosios uoste buvo įgyvendintas dvejus metus trukęs žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapas, per kurį uoste įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, nutiesti inžineriniai tinklai, sutvarkyta uosto teritorija. Taip pat sutvarkyta ir pailginta krantinė, įrengtas slipas, padedantis žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, gervė, skirta iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Pastatytas ir pastatas žvejų valtims bei žvejybos įrangai laikyti, įrengtas privažiavimas prie jo.

Įgyvendinant Žvejybos infrastruktūros sukūrimo Šventosios uoste projektą buvo rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje žvejai gali patogiai laikyti savo automobilius. Sutvarkyta ir buvusi senoji automobilių stovėjimo aikštelė, dalis jos skirta prekybai žuvimi. Čia įrengti patogūs privažiavimai neįgaliesiems, elektromobilių įkrovimo stotelė, daugiafunkcė saulės baterija įkraunama viešųjų erdvių paslaugų stotelė, atnaujintas viešasis tualetas. 

Ne vienerius metus laukę uostelio rekonstrukcijos, Šventosios žvejai pagaliau turi visą reikalingą infrastruktūrą.

Žvejybos infrastruktūros sukūrimas – vienas Šventosios uosto atstatymo etapų. Kitas laukiantis itin svarbus darbas – molų statyba. Kol molai nebus įrengti, išlieka didelė tikimybė, kad, net ir pagilinus įplauką į uostą, jis negalės funkcionuoti visa apimtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad molai, be savo pagrindinės funkcijos, atitiktų ir kitą ne mažiau svarbią – stabdydami smėlio migraciją, jie padėtų spręsti aplinkosaugos problemas. Todėl molų statybai intensyviai ieškoma reikiamo finansavimo. Palangos meras Šarūnas Vaitkus yra minėjęs, kad Šventosios uosto molų statybos rangovo konkursą ketinama skelbti kitų metų pradžioje.

Priėmus Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas, leidžiančias čia kurtis vėjo jėgainių parkų jūroje eksploatavimo bendrovių laivynui, ir pritarus nuostatai dėl uosto komercinės veiklos įteisinimo, tikimasi, kad valstybė tuo pačiu palaikytų sprendimus Šventojoje molus statyti ne iš geosintetinių maišų su smėliu, kaip iki šiol planuota, bet iš gelžbetonio ir išgilintų avanuostą taip, kad galima būtų priimti jūrinius vėjo jėgainių parkų aptarnavimo laivus.

Be to, priimtosios pataisos leidžia Šventosios uoste organizuoti neformalią švietimo veiklą: Palangos savivaldybė čia galėtų steigti Buriavimo mokyklą.

LR Seimo nario Mindaugo Skritulsko teigimu, Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisos turės esminės reikšmės jo spartesniam vystymuisi. Visų pirma, prailginus krantinių nuomos terminus bus daug lengviau pritraukti investuotojus. Tikimasi, kad pirmosios investicijos į naujų krantinių statybą galėtų būti jau greitai: krantinių reikia jėgainių parkui jūroje statyti ir aptarnauti. Be to, ši veikla bus reikšminga ir apgyvendinimo, maitinimo paslaugų teikėjams, nes šiuos darbus atliks daugybė specialistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Pagal Šventosios uosto projektą čia galės įplaukti iki 30 metrų ilgio ir 3,5 metrų grimzlės laivai.

„Antra – įstatymo pataisos reglamentuoja buriavimo jūroje mokyklos veikimo pagrindus. Šventosios uoste turėtų įsikurti pirmoji neformalaus ugdymo buriavimo atviroje jūroje mokykla. Tai būtų nors ir kiek pavėluotas, bet reikšmingas žingsnis mūsų valstybei – jūrinei valstybei, – mokant jaunąją kartą laivybos jūroje įgūdžių ir stiprinant jūrų skautų judėjimą Lietuvoje“, – teigė M. Skritulskas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)