Laumė ir Skūpuoklis vaišino egzotiškais patiekalais.

Šeštadienį būriai pasipuošusių vietinių gyventojų ir svečių iš viso Kretingos rajono, tolesnių miestų ir miestelių kas pėsti, kas važiuoti skubėjo į Senosios Įpilties poilsiavietę. Čia, prie piliakalnio ir jo papėdėje tyvuliuojančio tvenkinio, karaliavo mėlyna spalva: mėlynos ir melsvos detalės svečių ir šeimininkų aprangoje atspindėjo tradicinės vidurvasario šventės „Prisirpo mėlynės“ nuotaiką.

Tiesa, pačių aplinkinių miškų karalienėmis vadinamų uogų šių metų šventėje buvo kaip reta mažai: tik dvi uogautojos siūlė jų įsigyti, už litrą mėlynių prašydamos 7–8 eurus. Į kiek nusivylusių pirkėjų pastebėjimus, kad menkai tepasistengta, moterys atsiliepė, kad gamta „papokštavo“: paprastai tokiu metu, liepos viduryje, esąs pats mėlynių sezonas. Šiemet gi viskas pora savaičių anksčiau dera tiek soduose, tiek daržuose, tiek miškuose. Kasmet šventei mėlynių prirenkanti Irena Bružienė sakė, kad uogų miškas nešykštėjo: buvo ir mažesnių, ir didelių. Tačiau dabar visi uogienojai „nušliaužti“, mėlynės beveik nurinktos, o ir didžiuma jų jau tyžta.

Gi Senosios Įpilties bendruomenė, nepaisydama gamtos pokštų, šventei pasirengė itin išmoningai. Bendruomenės pirmininkas Edvardas Tadevušas Stalmokas užsiminė, kad gerokai prieš numatytąją datą buvo sutvarkytas nuo poilsiavietės piliakalnio link tvenkinio pakrante vedantis takas, atnaujinti čia buvę informaciniai stendai, pakeisti jų stogeliai. Kad būtų naujų pramogų vaikams, o ir suaugusieji turėtų kuo pasigrožėti, kartu su bendruomenės vyrais E. T. Stalmokas įrengė medinių pėdų taką, kurio viduryje paguldytas išsiraitęs medžio kamienas – norint juo pereiti nenusprūdus, reikia rimtai pasistengti ir išlaikyti pusiausvyrą. Tautodailininkas Raimundas Puškorius šalia atnaujinto Skūpuolio namelio-pavėsinės išdrožė jo šeimininko skulptūrą, o tautodailininkas Tadas Šorys tvenkinio pakrantėje įkurdino deivės Laimos skulptūrą: iš tolo ji gan rūsčiai žvelgia į jos ramybę trikdančius praeivius, bet, jiems artėjant, deivės veidas nušvinta šypsena.

Prieš žengdami „Mėlynuoju taku“ šventės dalyviai turėjo padėti antspaudą ir parašą „svečių lape“.

Senojoje Įpiltyje tradiciškai skambėjo liaudiškų kapelų dainos.

Atnaujinto mėlynais kaspinais pažymėto tako pradžioje prie stendo „Mėlynasis takas“ šventės svečius pasitikusios Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus vedėja Danutė Bružienė ir seniūnaitė Aldona Kaubrienė siūlė visiems juo žengiantiems visų pirma palikti antspaudą ir parašą improvizuotoje svečių knygoje. „Mėlynių šventėje pirštai turi būti mėlyni“, – juokavo moterys, mat antspaudas buvo dedamas tarp pirštų sutrynus bent vieną mėlynę.

Kiek paėjėjus taku, sustoti ir papramogauti kvietė stotelės „Spėk ir smaližiauk“ šeimininkės. Vida Jonauskienė, Aldona Rusienė ir Ingrida Augutienė mažus ir didelius kvietė įminti mįsles, o įminus – išsirinkti prizą, sužaisti šaškių partiją: pačios šaškės buvo valgomos, nukerti – ir suvalgai, parengta ir kitokių pramogų. Kiek toliau svečių laukė ir pačiais įvairiausiais egzotiškais patiekalais – nuo arbatos iš džiovintų kniuisių sparnelių iki varlių akelių bei mėlynių gėrimo,– vaišino Laumė (Lina Alonderienė), vis apsidairydama, kad tik Skūpuolis (Povilas Bružas) nepamatytų ir vaišint neuždraustų. Prie deivės Laimos skulptūros, papuoštos Uogutės Rupšienės sukomponuotomis puokštėmis ir Danutės Jonušienės gėlėmis išpintu skėčiu, įrengtoje fotostudijoje kiekvienas galėjo pasidaryti nuotrauką atminčiai, o gal ir laimei, bei ant specialiai tam surinktų akmenukų parašyti linkėjimus Senosios Įpilties bendruomenei.

Pasivaikščioję „Mėlynuoju taku“ šventės svečiai, renginio vedėjos Kristinos Lauciutės-Dimienės pakviesti, susirinko prie scenos, kur po Seimo nario Antano Vinkaus sveikinimo kalbos prasidėjo šventinis koncertas. Susirinkusieji dainavo kartu su įpiltiškių liaudiška kapela „Piliakalnis“ ir karteniškių liaudiška kapela „Minija“, nuoširdžiai plojo dainininkei Indrei Juodeikienei, netikėtai dainavusiai kartu su savo mokine Meda, dainininkei Laisvai ir grupei „Popkultūra“, vėliau į naktišokius pakvietė DJ ErNesta.

Prie deivės Laimos skulptūros – nuotrauka atminčiai ir galbūt laimei.

Pramoga vaikams: atspėk mįslę – gausi saldžią dovaną.

Tęsdami tradicijas, karštu, aromatingu ir nepaprastai skaniu šiupiniu visus vaišino Šventosios medžiotojų klubo nariai. Šįkart į puodą su daržovėmis pateko pernai (mat šiemet sezonas dar neprasidėjo) Vidugirio miške sumedžioto elnio mėsa. Pasak virimo procesui vadovavusio Tado Paulausko, 150 litrų talpos katile buvo išvirta 500 porcijų šiupinio.

Šventės svečiai vaišinosi ne tik šiupiniu. Jau ne pirmus metus čia su šeima ir bičiuliais atvažiuojantis Domas Tamošauskas iš Klaipėdos sakė, jog atsivežantis ir pledų, ir sulankstomų kėdžių, ir savo užkandžių bei gėrimų: smagu įsitaisius ant žolės klausytis koncerto ir maloniai bendrauti su bičiuliais.

Palangoje dirbanti Laima Nedzveckienė, anot jos, prieš trejus metus tapusi „impiltiške“, prisipažino, kad ši vasaros šventė jai patinkanti labiau už šventes vasaros sostinėje: čia viskas daug paprasčiau, daug žemiškiau, be „pozos“. „Šventė labai smagi ir tikrai malonu joje pabūti, pabendrauti su kaimynais, su bičiuliais. Man gražu, kad jos metu prisimenami aplinką puošiantys ir kasmet ją gražinantys žmonės, o juk kiekvienam malonu sulaukti padėkos“, – sakė L. Nedzveckienė.

O pirmąkart šventėje apsilankiusi Marija Mockienė iš Vilniaus sakė atvažiuosianti ir dar: ją sužavėjo tiek pati aplinka, puoselėjamas istorinis ir kultūrinis paveldas, tiek tai, kaip išties bendruomeniškai, netgi šeimyniškai buvo švenčiama.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (7)