Teodoro Kazimiero Valaičio tapybai būdinga į abstrakciją linkstanti formų ir spalvų kalba.

Antano Mončio meno muziejuje Palangoje atidaryta skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) skulptūros, tapybos ir piešinių paroda. Šis menininkas laikomas vienu įdomiausių moderniosios Lietuvos dailės istorijos atstovų – jo darbai iki šiol išlikę viešosiose Lietuvos erdvėse, o kūriniai rado vietą muziejų ir privačių kolekcijų rinkiniuose ir nuolat įtraukiami į XX a. II pusės Lietuvos dailę pristatančias parodas, sulaukia dėmesio šiuolaikinės dailės aukcionuose.

Atidarydama parodą Antano Mončio meno muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė atkreipė dėmesį, kad paroda susijusi su keliomis svarbiomis datomis: šių metų liepos 4-ąją tragiško likimo T. K. Valaičiui būtų sukakę 90 metų, o liepos 10-ąją minimos A. Mončio mirties metinės ir muziejaus įkūrimo diena.

„Žvilgsnis į šulinį“ Apie 1972 m. Kartonas, aliejus.

„Ši paroda ypatinga: kad po vienu stogu būtų pristatomi du skulptoriai ir jų kūryba – ne toks jau dažnas įvykis“, – akcentavo L. B. Turauskaitė, kviesdama skulptorių Gediminą Kavaliauską, rekonstravusį ne vieną iš geometriniais narstiniais vadinamų savo draugo T. K. Valaičio skulptūrų, pristatyti ekspoziciją.

G. Kavaliauskas prisipažino, kad jam labai patinkanti muziejuje sklandanti dvasia: ir antrajame aukšte esančios A. Mončio ekspozicijos, ir paties namo dvasia, ir jaukių parodų erdvių dvasia. Ir, artėjant dviem lemtingoms skulptoriaus gyvenimo datoms, kilusi mintis: o kaip čia, Palangoje, muziejuje atrodytų T. K. Valaitis? Juolab kad galima rasti sąsajų tarp šių dviejų iškilių menininkų.

„Viena sąsaja – Palanga, kuriai savo kūrinius padovanoti pasirinko A. Mončys. T. K. Valaitis vasaromis čia atvykdavo į Dailininkų sąjungos kūrybinės stovyklas, iš kurių į jo kūrybą atėjo vilties motyvas, primityviai šnekant – inkaras. Nes tai yra jūra, vanduo, viltis, laisvė. O pakilę į antrąjį aukštą, įsižiūrėję į A. Mončio kūrinius ir grįžę į pirmąjį, į T. K. Valaičio parodą, rasite dar vieną sąsają: iš tautodailės ateinančią specifinę skulptūros techniką – narstinius“, – kalbėjo G. Kavaliauskas.

Sąsajų tarp dviejų menininkų kūrybos rado ir menotyrininkas Helmutas Šabasevičius: „T. K. Valaičio kūryba tiek meniniu, tiek prasminiu požiūriais turi nemažai bendro su Antano Mončio (1921–1993) darbais – pirmiausiai literatūrinį pasakojimą gožiančiomis plastinėmis fantazijomis, kurios neapsiriboja vizualiai efektingais ir dekoratyviais pavidalais, bet erdvinių formų kalba prabyla apie metafizines patirtis, ieško atsakymų į amžinuosius būties klausimus.“

Inkaras III. Žalvaris. Apie 1972–1978 m. Pagal originalų kartono narstinį atkūrė G. Kavaliauskas.

Parodos anotacijoje H. Šabasevičius atkreipė dėmesį, kad čia eksponuojamos ne tik T. K. Valaičio skulptūros, bet ir paveikslai bei piešiniai, perteikiantys dailininko braižą, susiformavusį XX a. 7-jame dešimtmetyje, akivaizdų siekį priešintis oficialiai, sovietinių kanonų suvaržytai Lietuvos dailės krypčiai, menininko kūrybinės laisvės proveržį, vitališką menininko prigimtį. Ir apibendrino: „Sunku pasakyti, kur Valaitį būtų nuvedusi idėjomis trykštanti jo kūryba, kuriai net ir pastebimai laisvėjanti XX a. aštuntojo dešimtmečio Lietuvos meno tikrovė buvo per ankšta. Tačiau ir tai, kas liko sukurta keturiasdešimtmečio menininko, nugalėjo laiką ir liko vienu įdomiausių moderniosios Lietuvos dailės istorijos puslapių.“

Sąveikos IX. 1970/1979 m. Bronza, akmuo.

Prisiminimais apie menininką ir vieno ar kito kūrinio istorija dalijosi jo žmona Mariana Bruni-Valaitienė, į parodos atidarymą atvykusi su sūnum Kristoforu ir dukra Marija. K. Valaitis papasakojo iš vaikystės atmintin įsirėžusį epizodą, kaip tėvas apie 1972-uosios metus tapė paveikslą „Žvilgsnis į šulinį“. Tapė pasidėjęs ant grindų ir vis iš visų pusių apžiūrinėdamas svarstė, kad sunku nuspręsti, kur viršus, kur apačia: esą paveikslą galima ir taip, ir taip kabinti.

Jubiliejinės-retrospektyvinės Teodoro Kazimiero Valaičio parodos lankytojai turi galimybę ne tik susipažinti su menininko kūryba, bet ir pasižiūrėti prie įėjimo į parodų erdves esančiame ekrane demonstruojamą šviesaus atminimo menininkui skirtą begarsį filmą, kuriame surinkta istorinė medžiaga apie T. K. Valaitį ir jo gyvenimo epizodus.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (0)